Lietuvos turizmas ir viešbučių bei restoranų sektorius pastaraisiais metais susiduria su sparčiais pokyčiais. Apie turizmo sektoriaus Lietuvoje situaciją, vietinio turizmo augimą, keliautojų įpročius ir svetingumo verslo ateitį laidoje „Verslo sostinė“ kalbasi vedėjas Vytautas Siaurusaitis ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė. Pokalbyje aptariami pagrindiniai viešbučių ir restoranų verslo iššūkiai – darbuotojų trūkumas, sezoniškumas, augantys kaštai ir konkurencija. Taip pat kalbama apie skaitmenizaciją turizme, dirbtinį intelektą, duomenų analizę ir turizmo ateitį Lietuvoje, o vis didesnę reikšmę įgyjant vietiniam ir tarptautiniam turizmui, ieškoma atsakymo, kaip Lietuvos svetingumo sektorius turės keistis ateinančiais metais.

Vietinis turizmas tapo svarbiu sektoriaus varikliu

Pasak Eglės Ližaitytės, apgyvendinimo sektorius pastaraisiais metais augo, tačiau viešojo maitinimo verslo situacija yra gerokai sudėtingesnė. Lietuvos turizmo rodikliai jau beveik pasivijo prieš pandemiją buvusį lygį, tačiau pasikeitė turistų struktūra. Jei iki pandemijos didelę dalį sudarė užsienio turistai, šiandien svarbų vaidmenį atlieka Lietuvos gyventojai, keliaujantys šalies viduje.

„Dabar žmonės linkę keliauti galbūt dažniau, bet trumpiau“, – pastebi Eglė Ližaitytė.

Pasak jos, populiarėja savaitgalio išvykos, trumpos atostogos ir kelionės, kurių tikslas nebūtinai yra vien pats keliavimas. Žmonės vis dažniau ieško konkrečių patirčių, gamtos, kultūros ir galimybių trumpam pakeisti aplinką.

Pašnekovė pabrėžia, kad Lietuva šioje srityje turi daug potencialo. Vietiniam turistui šalis gali pasiūlyti gamtą, kultūrą, pajūrį, kurortus ir vis daugiau naujų turizmo objektų.

Svetingumo verslo iššūkiai

Nors turizmo sektorius atsigauna, viešbučių ir restoranų verslas susiduria su ne viena problema. Turizmas itin jautriai reaguoja į geopolitinius, ekonominius ir kitus išorinius pokyčius. Pasak Eglės Ližaitytės, bet kokia krizė greitai paveikia ne tik viešbučius ar restoranus, bet ir daugybę su turizmu susijusių paslaugų teikėjų.

Restoranų sektoriui papildomą spaudimą kelia darbuotojų trūkumas, mokesčiai, sezoniškumas ir nedidelės pelno maržos. Iš pirmo žvilgsnio pilni restoranai ne visada atspindi tikrąją verslo situaciją. Kaip pasakoja pašnekovė, didelę sektoriaus dalį sudaro ne tik aukštesnės klasės restoranai, bet ir sezoniniai, šeimos bei kiti maitinimo verslai, kuriems ekonominė situacija yra gerokai sudėtingesnė.

Skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas

Dar viena svarbi pokalbio tema – technologijų vaidmuo svetingumo sektoriuje. Viešbučiai ir restoranai jau naudoja įvairius skaitmeninius sprendimus, kurie padeda valdyti finansus, kaštus, darbuotojų grafiką, analizuoti duomenis, prognozuoti paklausą ir gerinti klientų patirtį.

Vis dėlto, pasak Eglės Ližaitytės, robotizacija Lietuvos viešbučiuose ir restoranuose dar nėra plačiai paplitusi. Užsienyje jau galima rasti viešbučių, kuriuose robotai pristato maistą ar kitus daiktus į kambarius, taip pat naudojami valymo robotai. Lietuvoje kol kas daugelyje situacijų žmogaus darbas išlieka pigesnis ir paprasčiau pritaikomas.

Pašnekovė pabrėžia, kad ateityje technologijos vis dėlto taps vis svarbesnės. Ypač daug galimybių ji mato duomenų analizėje ir sprendimuose, kurie padėtų verslams geriau suprasti klientų elgseną bei prognozuoti paklausą.

Kaip valdyti kaštus ir didinti verslo efektyvumą?

Kalbėdama apie tai, ko šiandien labiausiai reikia viešbučių ir restoranų verslams, Eglė Ližaitytė išskiria gebėjimą dirbti su duomenimis. Verslui svarbu ne tik matyti savo finansinius rezultatus, bet ir suprasti, kas juos lemia, kaip keičiasi klientų srautai ir kur galima didinti darbo našumą.

„Reikia labai mokėti, norėti dirbti su duomenimis“, – sako Eglė Ližaitytė.

Jos teigimu, duomenų analizė gali padėti verslui priimti tikslesnius sprendimus, ypač sektoriuje, kuriame rezultatus stipriai veikia sezoniškumas, orai ir besikeičiantys klientų srautai.

Pokalbyje taip pat aptariama darbuotojų planavimo problema. Jei darbuotojų konkrečiu metu yra per daug, verslas patiria papildomų sąnaudų, o jei jų trūksta, kenčia klientų aptarnavimo kokybė. Todėl ateityje vis svarbesni taps sprendimai, leidžiantys tiksliau prognozuoti klientų srautus ir planuoti darbuotojų poreikį.

Ateities turizmas – skaitmeninis ir tvarus

Žvelgdama į ateinančius 5-10 metų, Eglė Ližaitytė Lietuvos turizmo sektoriaus ateitį vertina optimistiškai. Jos teigimu, Lietuva turi daug galimybių išnaudoti pasaulines turizmo tendencijas, o augimo potencialo galima rasti ne tik Vilniuje, bet ir regionuose, kur atsiranda naujų turizmo, sveikatinimo ir sveikatingumo objektų.

Ateities keliautojai taip pat keis sektoriaus veikimo principus. Naujos kartos turistai nori greitai gauti informaciją, planuoti keliones skaitmeniniais įrankiais ir kuo daugiau paslaugų pasiekti telefonu. Todėl viešbučiams ir restoranams technologijos taps ne papildomu privalumu, o būtina konkurencingumo dalimi.

„Jeigu tu jų neįsidiegsi, tu tiesiog iškrisi iš konkurencijos“, – apie naujų sprendimų svarbą sako Eglė Ližaitytė.

Kita svarbi kryptis – tvarumas. Kalbama ne tik apie aplinkosaugą, bet ir apie tvarius santykius su darbuotojais bei klientais. Pasak pašnekovės, ateityje daugiau galimybių turės tie verslai, kurie gebės suderinti efektyvumą, technologijas, darbuotojų gerovę ir kokybišką klientų patirtį.

Kur Lietuvai atsiveria didžiausios galimybės?

Pokalbio pabaigoje dėmesys krypsta į užsienio turistus, konferencijų turizmą ir sveikatinimo paslaugas. Eglė Ližaitytė atkreipia dėmesį, kad užsienio turistai Lietuvoje palieka daugiau pinigų, todėl tarptautinis turizmas gali turėti reikšmingą ekonominę naudą.

Vienu iš svarbių potencialo šaltinių įvardijamas konferencijų turizmas. Vilniui, pasak pašnekovės, reikalingas tarptautinis kongresų centras, galintis pritraukti daugiau tarptautinių renginių ir lankytojų. Taip pat daug galimybių siejama su sveikatinimo turizmu, Lietuvos kurortais ir pajūriu.

„Lietuva tikrai turi daug galimybių“, – apie šalies turizmo sektoriaus perspektyvas sako Eglė Ližaitytė.

Laidoje „Verslo sostinė“ – išsamus pokalbis apie tai, kaip keičiasi Lietuvos viešbučių, restoranų ir turizmo sektorius, su kokiais iššūkiais susiduria verslas ir kokių sprendimų reikės ateityje. Technologijos, duomenys, darbuotojai, tvarumas, vietinis ir tarptautinis turizmas – temos, kurios vis labiau lems Lietuvos svetingumo sektoriaus konkurencingumą.