Laidoje „Verslo sostinė“ Vytautas Siaurusaitis kalbina Tomą Stonį, „Verum Progressus Group“ generalinį direktorių ir vadovų trenerį. Pokalbyje apie vadovavimą ir lyderystę, vadovų augimą bei vadovų mokymus aptariama, kaip keičiasi šiuolaikinis vadovas Lietuvoje, kokių vadovų kompetencijų šiandien labiausiai reikia ir kodėl vien sukauptų žinių nebeužtenka. Tomas Stonys kalba apie vadovų įpročius, atsakomybę, savęs pažinimą ir nuolatinį tobulėjimą, taip pat apie vis svarbesnį dirbtinio intelekto vaidmenį versle ir tai, kaip naujos technologijos keičia vadovo darbą.

Kaip pasikeitė Lietuvos vadovai?

Pokalbio metu Tomas Stonys apžvelgia Lietuvos vadovų evoliuciją ir išskiria ryškų lūžį, įvykusį po 2008-2009 metų ekonominės krizės. Iki krizės dalis verslų augo itin sparčiai, tačiau ne visos organizacijos ir jų vadovai buvo pasiruošę kitokiai ekonominei situacijai.

Po krizės, pasak Tomo Stonio, vis daugiau vadovų pradėjo galvoti apie krizių valdymą, planavimą, darbuotojų atrankos kokybę ir ilgalaikį verslo kūrimą. Verslas pradėjo investuoti ne tik į trumpalaikį rezultatą, bet ir į gamybą, infrastruktūrą, logistiką bei kitus ilgalaikę vertę kuriančius sprendimus.

Vadovui neužtenka žinoti – reikia išsiugdyti įpročius

Viena pagrindinių pokalbio temų – skirtumas tarp žinių ir gebėjimo jas pritaikyti praktikoje. Tomas Stonys pabrėžia, kad net patyrusiems vadovams dažnai trūksta ne informacijos, o konkrečių veikimo įpročių.

„Daugiausiai ko trūksta, tai trūksta teisingų įpročių vadovams“, – sako Tomas Stonys, kalbėdamas apie atsakomybę, elgesį, sprendimų priėmimą ir gebėjimą gautas žinias perkelti į kasdienę veiklą.

Pasak pašnekovo, šiandien informacijos prieinamumas nebėra pagrindinė problema. Vadovai gali skaityti knygas, klausytis tinklalaidžių, mokytis iš ekspertų ar dalyvauti mokymuose. Tačiau svarbiausias klausimas – kas vyksta po to, kai informacija jau gauta.

„Vienintelis, kas paskui nutinka, o ką su ta informacija daro?“ – kelia klausimą Tomas Stonys. Jo teigimu, ilgalaikį pokytį sukuria ne vien nauja informacija, bet jos pavertimas praktika ir naujų įpročių įtvirtinimas.

Kada vadovui reikia pagalbos?

Pokalbyje aptariami ir signalai, rodantys, kad vadovui ar verslui jau reikia keisti veikimo būdą. Tarp jų – pasikartojančios problemos, situacijos, kai darbuotojai nesupranta užduočių arba jų neatlieka, ir momentas, kai verslas išauga tiek, kad vien amatininkiško požiūrio nebeužtenka.

„Pirmieji signalai, nesusitvarkau, žmonės neklauso, padaro ne taip arba iš vis nepadaro, tai čia pirmieji signalai, kad nėra sistemos“, – sako Tomas Stonys.

Pašnekovas pabrėžia, kad kreiptis pagalbos nėra silpnumo požymis. Priešingai – gebėjimas pripažinti, kad kažko nežinai, ir ieškoti patyrusio žmogaus pagalbos gali tapti svarbiu vadovo augimo etapu.

Vadovo treniruotė – kaip sporte

Vienas ryškiausių pokalbio palyginimų – vadovo augimas su sportininko treniruote. Vadovavimo įgūdžiai nėra vieną kartą įgyjama kompetencija. Juos, kaip ir sportinius įgūdžius, reikia nuolat palaikyti ir stiprinti.

Tomo Stonio teigimu, vadovo tobulėjimas prasideda nuo aiškių tikslų. Vėliau analizuojamas paties vadovo elgesys, atsakomybės lygis, energija, planavimas, komunikacija, santykis su darbuotojais ir kiti baziniai dalykai. Tik tada pereinama prie verslo vizijos, strategijos, procesų, žmonių ir rezultatų.

„Viskas prasideda nuo tikslų išsikėlimo, viskas yra nuo čia“, – pabrėžia Tomas Stonys.

Dirbtinis intelektas – pagalbininkas, bet ne vadovo pakaitalas

Kita svarbi laidos dalis skirta dirbtiniam intelektui. Kaip keičiasi vadovų darbas atsirandant vis daugiau DI įrankių? Ar dirbtinis intelektas gali pakeisti vadovą?

Tomas Stonys DI vertina kaip stiprią ir greitą pagalbą, galinčią apdoroti didelius duomenų kiekius, padėti analizuoti informaciją, kurti produktų ar procesų sprendimus bei atlikti dalį techninių užduočių. Tačiau kartu jis pabrėžia, kad vadovui būtina suprasti, kaip tinkamai naudoti šiuos įrankius ir kritiškai vertinti jų pateikiamus rezultatus.

„Pats dirbtinis intelektas, jis yra stipri pagalba, jis yra labai greita pagalba“, – sako pašnekovas.

Jo nuomone, artimiausioje perspektyvoje žmogaus vaidmuo vadovaujant neišnyks. DI gali tapti galingu įrankiu, tačiau kažkas vis tiek turės vadovauti visam šių įrankių „orkestrui“.

Nuolatinio tobulėjimo aplinka

Pokalbio pabaigoje Vytautas Siaurusaitis ir Tomas Stonys grįžta prie vienos pagrindinės minties – vadovas neturėtų sustoti vien todėl, kad pasiekė tam tikrą profesinį lygį.

Vadovo augimui svarbi ne tik individuali disciplina, bet ir aplinka: žmonės, su kuriais bendraujama, kolegos, bendruomenė ir galimybė reguliariai atsiskaityti už savo sprendimus bei rezultatus. Pasak Tomo Stonio, būtent tokia aplinka gali padėti išlaikyti nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo ritmą.

„Aš noriu gyventi, aš noriu būti su šiuolaikiniais raumenimis, sveikas ir gyvas“, – pašnekovas perteikia 86 metų kultūristo mintį, kuri, jo manymu, puikiai tinka ir vadovavimo pasauliui: jei nustoji treniruotis, ilgainiui pradedi silpti.