Kas yra genetika ir kodėl apie ją šiandien kalbama vis dažniau ne tik mokslo bendruomenėje, bet ir kasdienėje visuomenėje? Laidoje „Vilniaus kodas“ vedėjas Ričardas Sartatavičius kviečia giliau pažvelgti į mokslą, kuris nagrinėja pačius žmogaus pagrindus – genus. Šio pokalbio viešnia – genetikė, Vilniaus universiteto profesorė, biomedicinos mokslų daktarė, akademikė Sonata Jarmalaitė.

Pokalbis prasideda nuo genetikos ištakų ir asmeninio profesorės kelio į šį mokslą. Tuo metu, kai ji rinkosi studijas, genetika dar nebuvo nei plačiai suprantama, nei populiari sritis, tačiau ilgainiui tapo viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos krypčių.

„Genetiką pasirinkau labai seniai, kai dar daug kas net nesuprato, kas tie genetikai ir kuo jie užsiima.“

Visi genai geri?

Vienas iš centrinių laidos klausimų – ar egzistuoja „geri“ ir „blogi“ genai. Profesorė pabrėžia, kad toks skirstymas yra klaidinantis ir dažnai leidžia žmogui nusimesti atsakomybę už savo sveikatą.

„Kaip genetikė sakau – visi genai yra geri. Be jų mes nebūtume tuo, kuo esame.“

Genai lemia mūsų paveldimus bruožus, polinkius, gebėjimus, tačiau jie nėra vieninteliai mūsų gyvenimo režisieriai. Laidoje akcentuojama, kad genetika – tai ne nuosprendis, o informacija, kurią galime išmokti suprasti ir naudoti.

Epigenetika: kai genai reaguoja į gyvenimą

Didelė dalis pokalbio skiriama epigenetikai – procesams, kurie paaiškina, kaip aplinka ir gyvenimo būdas veikia genų raišką. Tai reiškia, kad net paveldėti genai gali „elgtis“ skirtingai, priklausomai nuo mūsų kasdienių pasirinkimų.

„Tai, kaip mes gyvename, veikia genų raišką. O genai, savo ruožtu, daro įtaką tam, kaip mes gyvename.“

Mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, stresas – visa tai gali didinti arba mažinti riziką susirgti tam tikromis ligomis. Profesorė pabrėžia, kad sveika gyvensena nėra madingas šūkis, o realus būdas paveikti savo genetines rizikas.

Genetika ir šiuolaikinė medicina

Laidoje plačiai aptariama personalizuota medicina – gydymo kryptis, kuri remiasi individualiomis žmogaus genetinėmis savybėmis. Genetiniai tyrimai leidžia parinkti tinkamesnius vaistus, dozes ir gydymo strategijas, taip didinant gydymo efektyvumą.

Ypatingas dėmesys skiriamas vėžio genetikai ir skystosios biopsijos metodui, kuris leidžia aptikti ligai būdingus genetinius pokyčius neinvaziniu būdu.

„Skystoji biopsija leidžia gauti daug atsakymų iš karto – ne tik ar yra liga, bet ir koks jos genetinis pagrindas.“

Profesorė pasakoja apie ilgametį mokslinį kelią, kuris vedė iki šių metodų sukūrimo, ir pabrėžia, kad daugelis proveržių gimsta per dešimtmečius nuoseklaus darbo.

Šeimos istorija, genetiniai testai ir žinojimo ribos

Pokalbyje taip pat aptariamas genetinio ir genealoginio medžio ryšys. Žinojimas, kuo sirgo artimieji, gali padėti gydytojams priimti tikslesnius sprendimus, tačiau genetiniai testai be profesionalios interpretacijos gali būti klaidinantys.

„Tyrimą atlikti yra vienas žingsnis, bet gauti kompetentingą patarimą – pats svarbiausias.“

Profesorė atkreipia dėmesį, kad ne visos komercinės genetinių tyrimų paslaugos remiasi vienodai turtingomis duomenų bazėmis, todėl rezultatai ir rekomendacijos gali skirtis.

Vilniaus geno fondas: miestas kaip gyva genetinė sistema

Laidos pabaigoje genetika simboliškai susiejama su miestu. Vilnius pristatomas kaip vieta, kur susitinka skirtingų regionų ir patirčių žmonės, kartu kurdami genetiškai įvairią ir stiprią populiaciją.

„Vilnius yra vieta, kur susitinka skirtingi genai ir formuojamas labai stiprus geno fondas.“

Ši įvairovė, pasak profesorės, yra ne tik biologinė, bet ir kultūrinė vertybė, padedanti miestui augti ir vystytis.