Artėjant Tėvo dienai, laidoje „Vilniaus kodas“ skambėjo ypatingas pokalbis. Šį kartą ilgametį žurnalistą, verslininką, visuomenininką ir šaulį Ričardą Sartatavičių kalbino jo sūnus Paulius Sartatavičius. Tai buvo ne tik interviu, bet ir atviras dviejų kartų dialogas apie gyvenimo pasirinkimus, vertybes, profesinius lūžius ir patirtis, kurios formuoja žmogų.

Pokalbio metu atsiskleidė spalvinga ir įvairiapusė asmenybė, kurios gyvenime telpa ir žurnalistika, ir verslas, ir buriavimas, ir ekspedicijos, ir tarnystė visuomenei.

Vaikystė sovietiniame Vilniuje: charakterio formavimosi metai

Ričardas Sartatavičius prisiminė savo vaikystę Vilniuje, Savanorių prospekte, mokslus tuometėje 21-ojoje vidurinėje mokykloje bei pirmuosius susidūrimus su gyvenimo iššūkiais. Būtent aplinka, kurioje teko augti, paskatino ieškoti būdų sustiprėti ir fiziškai, ir emociškai.

„Man kaip tokiam muzikantui ir geram vaikui pasakė, kad tu ilgai taip neištrauksi. Tai tada tas ir mane paskatino sportuoti.“

Sportas, muzika ir smalsumas pasauliui tapo pagrindais, ant kurių vėliau buvo statomas visas gyvenimo kelias.

Nuo muzikos iki žurnalistikos

Jaunystėje Ričardas rimtai svarstė muziko karjerą, tačiau likimas pasuko kita kryptimi. Nepavykus įstoti į konservatoriją, jis pasirinko žurnalistiką – sprendimą, kurio, kaip pats sako, niekada nesigailėjo.

„Aš tapau žurnalistu ir tuo visiškai nesigailiu. Ir labai džiaugiuosi, kad neįstojau į konservą. Ir kad einu tuo keliu, kuriuo dabar einu.“

Pirmieji darbo metai laikraštyje „Vakarinės naujienos“, vėliau Lietuvos televizijoje, tapo neįkainojama profesine mokykla. Čia buvo ugdomas gebėjimas analizuoti informaciją, dirbti komandoje ir pasakoti istorijas, kurios svarbios visuomenei.

Laisvės metraštininkas: Sausio 13-osios liudininkas

Viena svarbiausių pokalbio dalių buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiui. Dirbdamas televizijoje Ričardas Sartatavičius buvo tarp tų žurnalistų, kurie fiksavo istorinius įvykius ir rizikavo dėl galimybės parodyti tiesą.

Jis prisiminė darbą prie Parlamento, Televizijos bokšto, ligoninėse ir kitose vietose, kur vyko lemtingi 1991-ųjų sausio įvykiai.

„Žurnalistika yra ne profesija, tai yra gyvenimo būdas.“

Pasak pašnekovo, būtent tais metais ypač ryškiai atsiskleidė žmonių vienybė, pasiaukojimas ir patriotizmas.

Kodėl traukia iššūkiai?

Klausiamas apie pomėgį ekstremalesnėms veikloms, pašnekovas pasakojo apie motociklus, sportinį šaudymą, buriavimą ir įvairias ekspedicijas. Jo teigimu, noras išbandyti save nuolat lydėjo visą gyvenimą.

Didžiulį įspūdį paliko ir 1989 metais vykęs istorinis plaukimas per Atlantą, skirtas laisvės siekiančiai Lietuvai.

„Tai buvo etapas savęs formavimo, savęs suvokimo ir savęs įvertinimo.“

Ne mažiau reikšminga buvo ir ekspedicija į Boliviją bei Peru, ieškant Mato Šalčiaus pėdsakų. Kelionės per kalnus, džiungles ir atokias vietoves tapo dar vienu gyvenimo išbandymu bei galimybe pažinti save.

Verslas: nuo dviejų žmonių komandos iki tarptautinių projektų

Po daugelio metų žurnalistikoje Ričardas Sartatavičius ryžosi naujam etapui ir įkūrė reklamos agentūrą. Pradėta nuo dviejų žmonių ir kelių taburečių biure, įmonė ilgainiui tapo reikšmingu rinkos žaidėju.

Pašnekovas prisiminė, kad verslo kūrimas buvo vienas svarbiausių gyvenimo projektų, pareikalavęs drąsos, atkaklumo ir nuolatinio mokymosi.

„Tai buvo mano kūdikis, kurį kūriau nuo nulio.“

Vėliau sekė dar vienas svarbus etapas – darbas tarptautinėje verslo grupėje, atsakomybė už eksporto plėtrą ir partnerystes įvairiose Europos šalyse.

Tarnystė visuomenei ir gyvenimo prasmė

Šiandien didelę dalį Ričardo Sartatavičiaus veiklos užima Lietuvos šaulių sąjunga, kurioje jis realizuoja seną svajonę tarnauti savo valstybei. Taip pat svarbi vieta tenka šeimos leidžiamam laikraščiui „Onkologo puslapiai“, kuris padeda žmonėms, susidūrusiems su onkologinėmis ligomis.

„Diagnozė vėžys nėra mirtis. Diagnozė vėžys dar nėra pabaiga.“

Pasak pašnekovo, būtent galimybė būti naudingu kitiems suteikia didžiausią prasmę.

Gyvenimą reikia patirti

Pokalbio pabaigoje Paulius Sartatavičius taikliai apibendrino savo tėvo gyvenimo filosofiją. Tai žmogus, kuris niekada nesitenkino stebėtojo vaidmeniu. Jis rinkosi veikti, keliauti, kurti, rizikuoti ir nuolat mokytis.

„Tu niekada nenorėjai stebėti gyvenimo iš šono. Tu norėjai jį patirti iš esmės.“

Šis „Vilniaus kodo“ epizodas – tai įkvepiantis pasakojimas apie smalsumą, drąsą ir gebėjimą kiekviename gyvenimo etape atrasti naują kryptį. Pokalbis, kuris primena, kad prasmingas gyvenimas dažniausiai prasideda ten, kur baigiasi komforto zona.