„Vilniaus kodas“ vedėjas Ričardas Sartatavičius kalbina žmogų, kurio gyvenimo istorija paneigia mitą, kad Lietuva – tik „žemės valstybė be jūros“. Tai – Artūras Dovydėnas, profesionalus buriuotojas, kapitonas, buriavimo mokytojas, trijų vadovėlių autorius, knygų vertėjas, leidėjas ir žmogus, kurio gyvenimą galima sutalpinti į vieną žodį – jūra.

Nuo Švyturio gatvės iki Baltijos bangų

Nors gimė ir augo Vilniuje, Artūras nuo vaikystės jautė ryšį su jūra – net jeigu jos nematė.
„Gyvenau Vilniuje Švyturio gatvėje… jinai tokia nuo kalno. Iš pušės tošės laidydavau laivelius. Jie visada man buvo gražūs“, – prisimena jis.

Nuo pirmųjų medinių laivelių iki tikros jachtos laivagalio praėjo daug metų, tačiau laivai ir vėjas jį lydėjo visur. Pirmuosius buriavimo įgūdžius Artūras gavo sporto bazėse Trakuose, dar sovietmečiu – ten, kur buriavimas buvo daugiau disciplina nei romantika.

Sugrįžimas į jūrą ir pirmieji rimti išbandymai

Tikrasis proveržis atėjo tada, kai Artūras prisijungė prie legendinės jachtos „Lietuva“ komandos. Tai buvo vartai į tikrąją jūrą – Baltiją, kuri, pasak Artūro, romantiką greitai nuprausia iki kaulų.
„Didžiausias ekstrimas mano pati ir tas yra Baltija“, – sako jis ir čia pat paaiškina, kodėl. Baltijos jūra klastinga: trumpa banga, staigūs vėjų pokyčiai ir didžiulė neprognozuojamumo zona. Baltija nepasigaili net patyrusių.

Kartą jis su žmona dviese perplaukė visą Baltiją: „Vėjas 15 metrų per sekundę, septyni balai. Aš sakau: kažkaip vėjas susilpnėjo. O prietaisas rodo audrą. Prie jūros pripranti iki absurdo.“

Kreiserinio buriavimo mokykla – pirmoji nepriklausoma Lietuvoje

2005 metais Artūras įkūrė Kreiserinio buriavimo mokyklą – pirmą profesionalią privačią buriuotojų mokymo vietą Lietuvoje. Mokykla pakeitė Lietuvos buriavimo kultūrą: į jūrą pradėjo išeiti ne tik sportininkai, bet ir šeimos, studentai, verslininkai, keliautojai.

„Buvo didelis pasipriešinimas. Mano kursantai buvo skandinami per žodinius egzaminus. Tada pasakiau – gana. Įvedžiau kompiuterinį testą, kad būtų objektyvu. Sistema veikia iki šiol,“ – sako jis.

„Žalčių karalienė“ – regata, kuri pakeitė buriavimą Lietuvoje

Artūras inicijavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos atviros jūros regatą „Žalčių karalienė“. Ją iki šiol prisimena visi Baltijos buriuotojai – tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos jachtos masiškai išėjo į tarptautinius vandenis.

„Norėjau išstumti žmones į jūrą. Ne į marias, o į tikrą jūrą – ten, kur nėra krantų. Navigacinės varžybos užgrūdina“, – sako jis.

Ekspedicija Radvilos Našlaitėlio keliais – lietuviški vėjai Viduržemyje

Dar viena įspūdinga iniciatyva – ekspedicija Radvilos Našlaitėlio keliais po Viduržemio jūrą. Ji truko net trejus metus. Tai buvo ne turizmas – tai buvo jūrinės diplomatijos misija.

„Korsikoje mus pasitiko meras su garbės sargyba, Vatikane priėmė kardinolas. Ir visa tai – buriuotojų dėka. Mes vežėme Lietuvą į pasaulį,“ – pasakoja Artūras.

Knygos – dar viena jo jūrinė misija

Artūras yra ne tik buriuotojas, bet ir knygų leidėjas. Jis parašė tris buriavimo vadovėlius, išvertė tokius autorius kaip Joshua Slocum, Chris Larsen ar Lin ir Larry Pardey.

„Aš esu tas žmogus, kuris visai Lietuvai nuperka knygas“, – sako Artūras šypsodamasis. „Spaustuvės sąskaitą apmoku aš. Nes žinau – jeigu ne aš, to niekas nepadarys.“

Jo leidiniai atsiduria ne tik knygynuose, bet ir jachtų bibliotėlose bei jaunų buriuotojų kuprinėse.

Kas yra geroji jūrinė praktika?

Artūras visur pabrėžia vieną svarbų principą – jūroje nėra vietos egoizmui. Nėra „mano ir tavo“, yra tik „mes“.
„Geroji jūrinė praktika – tai sveikas protas,“ – sako jis. „Jūroje niekas nelaimi prieš audrą. Laimi tas, kuris išlieka.“