Laidoje „Vilniaus kodas“ vedėjas Ričardas Sartatavičius kalbina gydytoją dermatovenerologą Andrių Jurėną. Pokalbyje aptariama ne tik dermatologija kaip medicinos sritis, bet ir platesnis santykis su savo kūnu, sveikata, išvaizda bei tuo, kaip šiuolaikinis žmogus renkasi rūpintis savimi. Gydytojas pasakoja apie kelią į mediciną, dermatovenerologo specialybės platumą, trichologiją, odos ligas, saulės poveikį, lytiškai plintančias infekcijas ir estetinės dermatologijos ribas.

Kelias į mediciną ir dermatologijos pasirinkimas

Andrius Jurėnas pasakoja, kad jo kelias į mediciną susiklostė gana natūraliai. Nors gydytojų šeimoje nebuvo, o mokyklos laikais mintys apie ateitį galėjo krypti įvairiomis kryptimis, pasirinkimas studijuoti mediciną atrodė organiškas. Laidoje jis prisimena, kad gerai besimokantiems jaunuoliams dažnai būdavo siūlomi du tradiciniai keliai: teisė arba medicina. Iš jų gydytojo profesija jam pasirodė artimesnė.

„Taip labai natūraliai klostėsi dalykai, kuriam aš visiškai neprieštaravau. Tai labai organiškai ir susidėliojo, ir už tai turbūt džiaugiuosi.“

Dermatovenerologiją gydytojas pasirinko dėl šios specialybės platumo. Pasak jo, dermatologija apima labai skirtingas kryptis: bendrąsias odos ligas, venerines ligas, onkodermatologiją, plaukų ir nagų problemas, lazerines procedūras bei estetinę dermatologiją. Tai sritis, kurioje gydytojas gali ir diagnozuoti, ir gydyti, ir taikyti įvairias technologijas.

Vizuali specialybė, kurioje svarbu matyti detales

Laidoje išryškėja, kad dermatologija yra itin vizuali medicinos sritis. Gydytojas pasakoja, jog pacientai kartais nustemba, kai diagnozė pateikiama vos pažvelgus į odos pakitimus, tačiau būtent taip dažnai ir veikia dermatologo darbas. Oda, apgamai, bėrimai ar plaukų būklė turi vizualius požymius, kuriuos specialistas mokosi atpažinti.

„Mes diagnozuojam iš tam tikrų vizualių požymių. Tiek atliekam dermatoskopiją, kuri remiasi vis tiek tuo vertinimu kaip paveikslo.“

Įdomi pokalbio dalis skirta gydytojo santykiui su gamta. Andrius Jurėnas pasakoja, kad estetikos jis mokosi ne tik profesiniuose mokymuose, bet ir gamtoje, stebėdamas paukščius. Jam tai yra ir atsipalaidavimo, ir įkvėpimo, ir dėmesio detalėms lavinimo būdas. Paukščių giesmės, plunksnų raštai, požymiai ir jų atpažinimas jam primena paciento klausymąsi bei odos darinių vertinimą.

„Šiuo metu aš estetikos mokausi gamtoje.“

Plaukų sveikata ir šiuolaikinė trichologija

Viena svarbių laidos temų yra trichologija, tai yra plaukų ir galvos odos būklės. Gydytojas pastebi, kad per pastaruosius dešimtmečius šioje srityje įvyko labai didelis pokytis. Anksčiau plaukų slinkimas dažnai buvo supaprastinamas iki vienos diagnozės ir vieno vaisto, o šiandien ši problema nagrinėjama daug plačiau.

Andrius Jurėnas pabrėžia, kad plaukai, kaip ir nagai, yra odos priedai, todėl jų būklė taip pat gali daug pasakyti apie žmogaus sveikatą ir savijautą. Plaukų struktūra, slinkimas, galvos odos uždegimai ar folikulų būklė vertinami pasitelkiant pažangias diagnostikos priemones, pavyzdžiui, skaitmeninę trichoskopiją.

„Plaukai, nagai yra mūsų odos priedai ir tie patys plaukai irgi labai daug nulemia, kaip mes atrodome.“

Laidoje kalbama ir apie tai, kad dėl plaukų slinkimo į gydytojus vis dažniau kreipiasi ne tik moterys, bet ir vyrai. Tam įtakos turi geresnė diagnostika, didesnis informuotumas ir naujos gydymo galimybės. Šiandien gali būti taikomas vietinis ar medikamentinis gydymas, tabletės, įvairios injekcinės procedūros, kurios aktyvina kraujotaką, mažina uždegimą ir padeda spręsti konkrečias galvos odos problemas.

Saulė, oda ir rizikos, apie kurias kalbėti būtina

Artėjant vasarai, pokalbyje daug dėmesio skiriama saulės poveikiui odai. Andrius Jurėnas primena, kad ultravioletiniai spinduliai yra vienas iš odos onkologinius susirgimus skatinančių veiksnių. Nors apie tai kalbama daug, gydytojo teigimu, dalis žmonių vis dar neįvertina ilgalaikės žalos.

Viena svarbiausių minčių: oda turi atmintį. Tai, ką ji patiria vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje, gali išryškėti gerokai vėliau. Gydytojas pabrėžia, kad ypač pavojingi yra nudegimai saulėje vaikystėje, nes jie didina odos vėžio riziką ateityje.

„Oda yra labai įdomus organas, jinai yra pats didžiausias mūsų organas, ir jinai turi tokią genetinę atmintį.“

Gydytojas ragina saugoti odą ne tik kremu nuo saulės, bet ir vengti tiesioginių ultravioletinių spindulių karščiausiu paros metu, rinktis fizinį barjerą: drabužius ilgomis rankovėmis, lininius ar specialius rūbus su apsauga nuo saulės. Ypač svarbu saugoti vaikų odą, nes ji pati dar negali tinkamai apsisaugoti.

Ar egzistuoja saugus deginimasis?

Laidoje aptariamas ir vis dar gajus įprotis vasarą sieti su gulėjimu paplūdimyje ir įdegiu. Andrius Jurėnas aiškiai sako, kad deginimasis nėra rekomenduojamas. Jo teigimu, tai nėra sveikatinimasis, nors visuomenėje dar dažnai suvokiama kaip poilsio dalis.

„Degintis nėra apskritai rekomenduojama, nes jūs, kai sakot degintis, tai čia taip, kaip rūkyti, bet ne perrūkyti.“

Pasak gydytojo, reikėtų keisti estetinį supratimą ir atsisakyti įsitikinimo, kad įdegusi oda savaime atrodo sveikesnė ar gražesnė. Ilgalaikis buvimas saulėje, ypač be apsaugos, gali lemti ne tik ankstyvą odos senėjimą, bet ir rimtas sveikatos pasekmes.

Lytiškai plintančios infekcijos ir visuomenės tabu

Kita pokalbio dalis skirta lytiškai plintančioms infekcijoms. Andrius Jurėnas kalba apie tai, kad ši tema Lietuvoje vis dar išlieka tabu, todėl realūs susirgimų skaičiai gali būti didesni, nei rodo oficiali statistika. Dalis pacientų kreipiasi į privačias klinikas, duomenys ne visada patenka į registrus, o pati tema dažnai lieka nutylima.

Gydytojas taip pat aptaria komercinio sekso reglamentavimo problemą. Jo teigimu, kitose šalyse, kur ši sritis yra reglamentuota, žmonės turi geresnę prieigą prie patikrų, gydymo ir profilaktikos priemonių. Tai padeda mažinti infekcijų plitimą visoje visuomenėje.

„Nuo to išlošia visa visuomenė, nes mažėja infekcijų plitimas.“

Pasak gydytojo, lytiškai plintančios infekcijos niekur nedingo. Chlamidiozė, gonorėja, sifilis ir kitos ligos vis dar egzistuoja, tik apie jas dažnai nekalbama garsiai. Todėl svarbu atsakingas elgesys, profilaktika, savalaikės patikros ir gydymas.

Estetinė dermatologija ir natūralaus grožio samprata

Laidos pabaigoje kalbama apie estetinę dermatologiją, lazerines procedūras ir grožio injekcijas. Andrius Jurėnas pabrėžia, kad grožio samprata yra labai individuali, todėl svarbu, jog paciento ir gydytojo požiūris sutaptų. Vieniems gražu ryškūs pokyčiai, kitiems, priešingai, svarbus natūralumas ir subtilumas.

Gydytojas sako, kad savo darbe labiau palaiko natūralaus grožio kryptį, kai siekiama ne pakeisti žmogų, o padėti jam atrodyti sveikiau, pailsėjus, pagerinti odos kokybę ir atskleisti individualius bruožus.

„Aš visą laiką buvau už tą tokį natūralų grožį, ne už žmonių kažkokį suvienodinimą.“

Kartu laidoje aptariama ir rizika, kai grožio procedūras atlieka netinkamos kvalifikacijos žmonės. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad pigesnės paslaugos kartais gali baigtis rimtomis problemomis, todėl svarbu rinktis tik kvalifikuotus specialistus, aiškiai suprasti procedūros esmę, galimas rizikas ir tikėtis realistiško rezultato.

Grožis kaip sveikatos ir gyvenimo kokybės dalis

Andrius Jurėnas pabrėžia, kad estetinė medicina neturėtų būti suvokiama vien kaip tuštybė. Rūpinimasis išvaizda, oda, plaukais ar savijauta yra šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Vis dėlto svarbiausia, kad šis rūpestis būtų atsakingas, pagrįstas žiniomis ir orientuotas ne tik į išorinį efektą, bet ir į gyvenimo kokybę.

Pasak gydytojo, dermatologija šiandien turi daug priemonių padėti žmonėms, sergantiems lėtinėmis odos ligomis, patiriantiems plaukų slinkimą, aknę, rožinę, atopinį dermatitą ar kitus sutrikimus. Šios ligos galbūt netrumpina gyvenimo trukmės, tačiau gali labai stipriai paveikti kasdienę savijautą, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę.

„Tos ligos gyvenimo trukmės netrumpina, bet gyvenimo kokybę jos blogina.“

Šis „Vilniaus kodo“ pokalbis kviečia plačiau pažvelgti į dermatologiją: ne tik kaip į odos gydymą, bet ir kaip į sritį, kurioje susitinka sveikata, estetika, prevencija, atsakomybė ir žmogaus santykis su savimi. Ričardo Sartatavičiaus ir Andriaus Jurėno pokalbis primena, kad oda ir plaukai nėra vien išvaizdos dalis, tai mūsų sveikatos, įpročių ir gyvenimo būdo atspindys.