Dubingiai – viena unikaliausių vietovių Molėtų rajone, garsėjanti Asvejos ežeru, turtinga istorija ir augančiu Dubingių turizmu. Laidoje „Sostinės horizontai“ vedėjas Tomas Juknevičius kalbina Dubingių seniūną Kęstutį Kaminską ir Laurą Leškevičiūtę, „Laivas Laumaris“ įkūrėją. Pokalbyje aptariama, kuo Dubingiai išsiskiria iš kitų Lietuvos miestelių, kodėl vis daugiau žmonių renkasi čia atvykti pailsėti gamtoje, kaip saugomas išskirtinis kraštovaizdis ir kokia šio istorinio krašto ateities vizija.
Gyvenimas arčiau gamtos – sąmoningas pasirinkimas
Abu pašnekovai pasakoja apie savo kelią į Dubingius ir tai, kodėl gyvenimas mažesniame miestelyje jiems tapo ne atsitiktinumu, o sąmoningu pasirinkimu.
Laura Leškevičiūtė atvirai pasakoja, kad po gyvenimo Vilniuje norėjosi visai kitokio tempo.
„Norėjosi to tempo lėtesnio šiek tiek, nes Vilniuje tikrai teko nemažai bėgti, lėkti.“
Tuo metu Kęstutis Kaminskas prisipažįsta, kad miestas jam niekada nebuvo tikrieji namai.
„Labai gerai jaučiuosi kaime ir tikrai nenoriu keisti savo gyvenamosios vietos.“
Kodėl žmonės atranda Dubingius?
Laidoje aptariama, kuo Dubingiai traukia lankytojus iš visos Lietuvos. Asvejos ežeras, istorinė Radvilų praeitis, pažintiniai takai, salos, legendos ir gamta tampa vis svarbesnėmis priežastimis pabėgti nuo miesto ritmo.
Pašnekovai pasakoja apie plaukimus laivu, gamtos pažinimą, žygius, žvejybą, žiemos pramogas bei galimybes atrasti Dubingius visais metų laikais.
„Kviečiam atvykti į Dubingius ir atsipalaiduoti.“
Turizmas be masiškumo
Pokalbyje keliama aktuali tema – kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp augančio turistų srauto ir vietovės autentiškumo.
Dubingiuose siekiama, kad augantis susidomėjimas nepakenktų gamtai ir gyvenimo kokybei. Todėl daug dėmesio skiriama atsakingam turizmui, gamtos apsaugai ir lankytojų švietimui.
„Turime saugoti gamtą ir griežtai saugoti gamtą. Vienas iš svarbiausių dalykų – mokyti ir šviesti, kodėl tai reikia daryti.“
Kokių pokyčių dar reikia?
Nors Dubingiai sparčiai populiarėja, seniūnas atvirai kalba ir apie neišspręstus klausimus.
Reikalingi nauji pėsčiųjų takai, daugiau apgyvendinimo vietų, geresnė infrastruktūra bei patogesnės viešosios erdvės. Tačiau svarbiausia – išsaugoti tai, dėl ko žmonės čia ir atvyksta.
„Dar trūksta apgyvendinimo, kad žmonės galėtų užsibūti ne vienai dienai, o dviem ar daugiau.“
Bendruomenė, kuri keičiasi
Laidoje aptariama ir tai, kaip Dubingiuose sutaria senbuviai bei naujakuriai. Nors pradžioje nuomonių skirtumų pasitaiko, ilgainiui bendruomenė stiprėja, o naujos idėjos padeda kurti miestelio ateitį.
Kęstutis Kaminskas pasakoja, kad šiandien vietiniai gyventojai ir vadinamieji sodybėčiai vis dažniau kartu organizuoja renginius, įgyvendina projektus ir prisideda prie bendruomenės gyvenimo.
„Sodybėčiai papildo bendruomenę savo idėjomis, iniciatyvomis, atsiranda naujų projektų.“
Dubingių ateities vizija
Pokalbio pabaigoje pašnekovai dalijasi savo matymu, kokie Dubingiai galėtų būti po dešimties ar penkiolikos metų.
Vizija paprasta – išsaugoti unikalią gamtą, gerinti infrastruktūrą ir kurti tokią vietą, kurioje žmonės norėtų ne tik apsilankyti, bet ir pasilikti ilgiau.
Laura Leškevičiūtė kviečia kiekvieną bent trumpam sustoti.
„Atvykti į Dubingius, atsipalaiduoti, jausti tą ramumą, šiek tiek sustoti ir tą laiką skirti sau.“
O Kęstutis Kaminskas primena, kad kiekvienas čia gali atrasti savo būdą pabūti su savimi.
„Dubingai iš tiesų unikali vietovė. Čia kiekvienas gali atrasti, kur pabūti su savimi ir gerai praleisti laiką.“