Švedijos švietimo sistema, specialioji pedagogika ir įtraukusis ugdymas – temos, kuriomis vis dažniau domimasi ieškant sėkmingų sprendimų Lietuvos švietimui. Laidoje „Sostinės horizontai“ Tomas Juknevičius kalbina pedagogę Ingą Grinytę Fedčiuk, daugiau nei dešimtmetį gyvenančią ir dirbančią Stokholme. Pokalbyje aptariama, kuo išsiskiria Švedijos švietimo sistema, kaip kuriama įtrauki ugdymo aplinka, kokias pamokas Lietuva galėtų perimti iš Švedijos ir kodėl pasitikėjimu grįsta visuomenė prasideda nuo stiprios švietimo sistemos. Taip pat kalbama apie Vilniaus rajono bendruomenes, emigracijos patirtį ir lietuvių gyvenimą Švedijoje.

Nuo Maišiagalos iki Švedijos švietimo sistemos

Pašnekovė prisimena savo profesinį kelią – studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, darbą Vilniaus Žemynos gimnazijoje, beveik aštuonerius metus vadovaujant Bartkuškio pagrindinei mokyklai bei dėstymą kolegijoje. Ji pabrėžia, kad regionų mokyklos yra neatsiejama stiprios bendruomenės dalis, todėl jų išsaugojimas yra strategiškai svarbus visos valstybės ateičiai.

„Iš regioninės politikos konteksto tai yra labai nestrategiški sprendimai uždarinėti ugdymo įstaigas ten, kur galėtų kurtis jaunos šeimos ir bendruomenės.“

Kaip Švedija priima specialistus?

Persikėlusi į Stokholmą, Inga susidūrė su sistema, kuri padeda atvykusiems specialistams integruotis, mokytis kalbos ir tęsti profesinį kelią. Ji pasakoja, kad būtent aiški pagalbos sistema leido greitai įsilieti į darbo rinką ir tęsti pedagoginę veiklą.

„Specialistų, ypač pedagogų, labai trūksta, todėl buvo sudarytos visos sąlygos studijuoti ir dirbti.“

Laidoje aptariama ir aktyvi lietuvių bendruomenė Švedijoje, lietuviškų mokyklėlių veikla bei pastangos išsaugoti lietuvių kalbą tarp emigracijoje augančių vaikų.

„Savaime procesas nevyksta – kalbą reikia ugdyti.“

Įtraukusis ugdymas – ne tik apie mokinius

Šiandien Inga dirba specialiosios pedagogikos srityje ir baigė šios krypties magistro studijas. Pokalbyje ji paaiškina, kuo skiriasi specialusis pedagogas ir specialusis mokytojas, kodėl kiekvienam žmogui turi būti sudarytos individualios mokymosi sąlygos ir kaip tokia sistema veikia Švedijoje.

Anot jos, svarbiausia ne ieškoti kaltųjų, o suprasti problemos priežastis ir kurti sistemą, kuri padėtų kiekvienam žmogui atsiskleisti.

„Reikėtų mąstyti, koks yra pagrindas tos problemos, kodėl tos problemos kyla.“

Ką Lietuva galėtų perimti?

Didelė pokalbio dalis skirta ne pavieniams sprendimams, o sisteminiam požiūriui. Kalbama apie suaugusiųjų mokymąsi, specialistų rengimą, pagalbą atvykstantiems užsieniečiams mokytis kalbos, regionų stiprinimą ir emigravusių lietuvių sugrįžimo galimybes.

Pašnekovė pabrėžia, kad norint susigrąžinti specialistus neužtenka vien kvietimo sugrįžti – būtina iš anksto pasiruošti, sukurti darbo vietas, užtikrinti vaikų integraciją ir aiškią pagalbos sistemą šeimoms.

Pasitikėjimas kuria ramybę

Laidos pabaigoje pokalbis pakrypsta į kasdienį gyvenimą Švedijoje. Inga pasakoja, kad didžiausią įspūdį jai paliko žmonių pagarba vieni kitiems, atsakomybė už savo žodį ir gebėjimas pasitikėti.

„Pasitikėjimas savimi ir žmonėmis. Man labai patinka, kad švedai laikosi žodžio. Jeigu žmogus pasakė taip, vadinasi, taip ir bus.“

Ji įsitikinusi, kad ramybė atsiranda iš paprastumo, aiškių susitarimų ir pagarbos kitam žmogui – vertybių, kurios svarbios tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje.

„Kuo paprasčiau, tuo geriau. Tas ramumas atsiranda iš paprastumo.“