Ar šiandien įmanoma sėkmingai auginti verslą ir kurti profesinę reputaciją, jeigu nesinori nuolat filmuoti vaizdo įrašų, dalintis asmeninio gyvenimo detalėmis ar tapti socialinių tinklų žvaigžde? O gal svarbiau ne sekėjų skaičius, bet pasitikėjimas, nuosekli komunikacija ir gebėjimas pasiūlyti tikrą vertę? VILNIUS FM laidoje „Algoritmai“ vedėja Agnė Turskienė apie asmeninį prekės ženklą, socialinių tinklų rinkodarą, darbuotojų ambasadorystę ir dirbtinio intelekto poveikį kalbasi su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesore dr. Dominyka Venciūte.

Ar verslui būtina rodyti savo veidą?

Pokalbis prasideda nuo klausimo, ar 2026 m. dar įmanoma auginti verslą nenorint kurti vaizdo įrašų, rašyti LinkedIn platformoje ar viešai rodyti savo veido. Pasak Dominykos Venciūtės, tai priklauso nuo produkto ar paslaugos, tikslinės auditorijos ir jos lūkesčių. Žmonėms dažnai įdomiau stebėti produktus ir paslaugas, kai už jų matomi žmonės, tačiau tai nebūtinai turi būti įmonės savininkas.

Ekspertė pabrėžia, kad asmeninio prekės ženklo nereikėtų tapatinti vien su socialiniais tinklais. Tai – kitų žmonių susikuriamas įspūdis apie žmogų, jo kompetencijas, vertybes ir patikimumą. Šį įspūdį galima formuoti įvairiais būdais: per tiesioginius susitikimus, profesinius ryšius, rekomendacijas ar asmeninį bendravimą.

Ne kiekvienam verslui būtina aktyviai komunikuoti socialiniuose tinkluose. Jeigu įmonė dirba su nedideliu skaičiumi pagrindinių klientų ir tiekėjų, santykiai gali būti kuriami visai kitais kanalais. Vis dėlto reputacija ir tai, kaip verslą vertina jo klientai, išlieka svarbu.

Kodėl geri darbai ne visada kalba patys už save?

Viena svarbiausių pokalbio temų – ekspertų matomumas. Agnė Turskienė pateikia situaciją, kai vienas specialistas turi daug žinių ir patirties, tačiau apie save beveik nekalba, o kitas, galbūt mažiau patyręs, aktyviai dalijasi savo įžvalgomis, dalyvauja renginiuose ir yra matomas socialiniuose tinkluose.

Dominyka Venciūtė pripažįsta, kad matomesnis specialistas gali įgyti pranašumą. Net ir labai kompetentingas žmogus gali nepasiekti norimų karjeros rezultatų, jeigu apie jo darbus ir gebėjimus nežino potencialūs klientai, darbdaviai ar profesinė bendruomenė.

„Mes turėtume galvoti, kokius signalus mes norime siųsti auditorijai, bet svarbu, kad jie sutaptų su tuo, kas mes esame iš tikrųjų, nes anksčiau ar vėliau ta tiesa išryškės.“ – sako profesorė.

Ekspertė šį procesą aiškina signalizavimo teorija: žmonės siunčia signalus apie savo kompetencijas, pasiekimus ir patikimumą, nes aplinkiniai neturi visos informacijos apie jų gebėjimus. Tačiau komunikacija neturėtų tapti vien savireklama. Svarbu, kad kuriamas įvaizdis atitiktų realias kompetencijas ir žmogaus teikiamą vertę.

Taigi posakis „mano darbai kalba patys už save“ ne visada atspindi šiandienos konkurenciją. Darbas gali būti puikus, tačiau jeigu apie jį nesužinos tinkama auditorija, prarandamos naujų klientų, profesinių galimybių ir karjeros perspektyvos.

Asmeninio prekės ženklo strategija: nuo tikslo iki turinio

Didėjant konkurencijai socialiniuose tinkluose, kyla klausimas, kaip pradėti kurti auditoriją ir į ką sutelkti pastangas. Ar svarbiausia dažnai skelbti turinį, naudoti dėmesį patraukiančius kabliukus, pasirinkti nišą, ar kurti bendruomenę?

Dominyka Venciūtė ragina pradėti ne nuo pavienių taktinių veiksmų, o nuo strategijos. Pirmiausia reikia aiškiai įvardyti, kodėl apskritai norima kurti asmeninį prekės ženklą. Tikslas gali būti naujų klientų pritraukimas, profesinis pripažinimas, karjeros galimybės ar naujų darbuotojų paieška.

Toliau svarbu suprasti, kam bus kuriamas turinys, kaip žmogus nori save pristatyti ir kuo jo kompetencijomis galima pasitikėti. Tik tada verta rinktis komunikacijos kanalus, numatyti pagrindines turinio temas ir planuoti nuoseklų jų pateikimą.

Pasak ekspertės, komunikacijos kanalas turi atitikti tikslą ir auditoriją. Vieniems aktualus Instagram, kitiems – LinkedIn, o tam tikrose profesinėse srityse svarbesni gali būti specializuoti kanalai. Taip pat būtina išsigryninti turinio kryptis. Jeigu žmogus nuolat kalbės apie daugybę tarpusavyje nesusijusių temų, auditorijai gali būti sunkiau suprasti, kokios srities ekspertas jis yra.

Nuoseklumas svarbus ir kuriant pasitikėjimą. Jeigu siekiama parduoti paslaugas, mokymus ar produktus, komunikacija turi parodyti, kodėl auditorija turėtų rinktis būtent šį žmogų. Tam gali padėti ankstesnių klientų atsiliepimai, rekomendacijos, profesiniai pasiekimai ir praktinės įžvalgos.

Asmeniškumas nereiškia, kad reikia atsisakyti privatumo

Kuriant asmeninį prekės ženklą kyla dilema: ar ekspertui pakanka dalytis profesinėmis žiniomis, ar būtina parodyti ir savo asmenybę? Dominyka Venciūtė mano, kad asmeniškumas gali padėti užmegzti artimesnį ryšį su auditorija, tačiau svarbu atskirti jį nuo privataus gyvenimo viešinimo:

„Asmeniškumas gali būti hobiai, asmeninis požiūris, galbūt tai yra kažkas tokio, kas tą privatumą išlaiko, bet atveria dalį to įdomesnio gyvenimo.“

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad pernelyg nugludintas, formalus ir vienodai skambantis turinys gali būti mažiau įsimintinas. Žmonėms dažnai įdomiau stebėti autentiškai bendraujančius specialistus, kurie geba ne tik perteikti žinias, bet ir parodyti savo požiūrį. Vis dėlto kiekvienas žmogus pats turi nuspręsti, kokias savo gyvenimo dalis nori atskleisti. Stiprų asmeninį prekės ženklą galima kurti ir remiantis ekspertinėmis žiniomis, neatskleidžiant asmeninių detalių.

Kodėl sekėjų skaičius neparodo tikrosios vertės?

Pokalbyje aptariamas ir dažnai socialiniuose tinkluose sureikšminamas sekėjų skaičius. Ar stipresnį asmeninį prekės ženklą turi žmogus, kurį seka šimtas tūkstančių žmonių, ar specialistas, turintis vos kelis tūkstančius sekėjų, tačiau gebantis užmegzti glaudų ryšį su auditorija?

Pasak Dominykos Venciūtės, atsakymas priklauso nuo tikslo. Jeigu siekiama kuo platesnio žinomumo, didelė auditorija gali būti naudinga. Tačiau pardavimams ir glaudesniam ryšiui su potencialiais klientais gali būti svarbesnė mažesnė, aktyviai įsitraukusi bendruomenė.

Šį reiškinį ekspertė sieja su parasocialiniais santykiais – vienpusiu ryšiu, kurį žmogus užmezga su stebima asmenybe. Kuo labiau auditorija jaučiasi pažįstanti turinio kūrėją, tuo didesnę reikšmę jai gali turėti jo rekomendacijos.

Todėl vien sekėjų skaičiaus nepakanka norint įvertinti asmeninio prekės ženklo stiprumą. Reikšmingi ir pasitikėjimas, auditorijos įsitraukimas bei reali žmogaus kuriama vertė.

Darbuotojų ambasadorystė – nauda ir atsakomybė

Dar viena svarbi laidos tema – darbuotojų ambasadorystė. Įmonės vis dažniau skatina darbuotojus dalytis profesinėmis įžvalgomis, pasakoti apie savo darbą ir prisidėti prie organizacijos žinomumo.

Tačiau Dominyka Venciūtė pabrėžia esminę sąlygą: ambasadorystė turi būti savanoriška. Jeigu darbuotojas dalijasi įmonės turiniu tik todėl, kad jaučia spaudimą ar bijo neigiamų pasekmių, tai neatitinka tikrosios ambasadorystės principo.

Darbuotojas gali tapti organizacijos ambasadoriumi ne tik reklamuodamas jos produktus ar dalydamasis parengtais įrašais. Jis gali komentuoti savo profesinės srities klausimus, dalytis patirtimi ir taip netiesiogiai didinti darbdavio matomumą.

Svarbu, kad tokia veikla būtų naudinga abiem pusėms. Darbuotojas gali stiprinti savo profesinę reputaciją, sulaukti kvietimų į renginius, tinklalaides ar žiniasklaidos komentarus. Įmonė savo ruožtu gali pasiekti naujas auditorijas ir tapti patrauklesnė potencialiems klientams bei būsimiems kolegoms.

Laidoje taip pat keliamas klausimas, ar investuodama į darbuotojo matomumą įmonė nerizikuoja užauginti specialistą, kuris vėliau pereis pas konkurentus. Ekspertė pripažįsta, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau ragina nepamiršti ir kitos rizikos – neinvestuoti į darbuotojus, kurie organizacijoje lieka.

Dirbtinis intelektas: įrankis, bet ne autentiškumo pakaitalas

Paskutinėje pokalbio dalyje aptariamas dirbtinio intelekto vaidmuo kuriant turinį. Šiandien dirbtinio intelekto įrankiai gali padėti rašyti tekstus, taisyti gramatiką, tobulinti formuluotes ir pasiūlyti turinio struktūrą. Tačiau ar tokiu atveju asmeninis prekės ženklas išlieka autentiškas?

Dominyka Venciūtė mano, kad dirbtiniam intelektui verta patikėti techninę turinio parengimo dalį, tačiau originalios idėjos ir požiūrio kampas turėtų kilti iš paties žmogaus.

„Mes jeigu norime išlikti autentiški, turėtume dirbtiniam intelektui atiduoti įgyvendinimą, patį teksto nušlifavimą, gramatikos klaidų sutvarkymą. Idėjos turėtų būti autentiškos.“

Ekspertė taip pat pabrėžia asmeninių patirčių svarbą. Tikros istorijos, praktiniai pavyzdžiai ir gebėjimas įdomiai perteikti savo mintis gali padėti kurti didesnį pasitikėjimą. Ji mano, kad vaizdo turinys gali tapti dar reikšmingesnis, nes leidžia auditorijai pamatyti, kaip žmogus komunikuoja, o ne vien perskaityti jo parengtą tekstą.

Ilgalaikė reputacija svarbesnė už platformos algoritmus

Pokalbio pabaigoje Agnė Turskienė klausia, kas lieka iš asmeninio prekės ženklo, jeigu socialinio tinklo algoritmas staiga sumažina turinio matomumą arba žmogus praranda savo sukauptą auditoriją.

Dominyka Venciūtė atsigręžia į prekės ženklo vertę, kurią sudaro žmonių asociacijos, žinomumas, suvokiama kokybė, lojalumas ir kiti atpažįstami elementai. Jeigu žmogus nuosekliai kūrė vertę, buvo patikimas ir užmezgė ryšį su auditorija, jo reputacija neprivalo išnykti kartu su sekėjų skaičiumi.

Ekspertė pabrėžia, kad pradėti kurti asmeninį prekės ženklą niekada nevėlu. Tačiau prieš pradedant svarbu atsakyti į klausimą, kodėl tai daroma, pasirinkti aiškią kryptį ir jos laikytis.