Ignas Grinevičius VILNIUS FM laidoje „Labas, Vilniau!“ kalbėjo apie skirtingas profesines patirtis, verslo idėjas, mokymąsi iš nesėkmių ir Lietuvoje išaugusį kovinio sporto renginių populiarumą. Pokalbyje atsiskleidžia, kaip sportas, drama, socialiniai tinklai ir nuoseklus organizacinis darbas padeda kurti renginius, pritraukiančius tūkstančius žiūrovų. Taip pat aptariamos Lietuvos rinkos galimybės, tarptautinė plėtra, politikos komunikacija ir visuomenės atsparumas manipuliacijoms.

Skirtingos veiklos – būdas išlaikyti susidomėjimą

Pokalbio pradžioje Timūras Augucevičius atkreipia dėmesį į Igno Grinevičiaus gebėjimą imtis skirtingų veiklų ir, net susidūrus su nesėkmėmis, ieškoti naujų galimybių. Pašnekovo profesinėje patirtyje susipina sportas, politika, komunikacija, administracinis darbas ir verslo projektai.

Ignas sako, kad įvairios veiklos leidžia išvengti monotonijos. Jam svarbu ne tik tęsti pradėtus darbus, bet ir išbandyti naujas sritis, o vienai idėjai nepasiteisinus – nukreipti dėmesį kitur:

„Man įdomu išbandyti kuo įvairesnius dalykus – tada ir diena nenusibosta.“

Pašnekovas pastebi, kad sportas ir politika turi daugiau bendro, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sporte svarbios emocijos, konkurencija ir gebėjimas išlaikyti įtampą, o politikoje, ypač rinkimų naktį, taip pat netrūksta varžymosi ir nenuspėjamų situacijų.

Ignas neatmeta galimybės ateityje grįžti prie anksčiau pradėtų projektų. Viena iš jį dominančių sričių – startuoliai ir technologiniai sprendimai. Vis dėlto jis nėra linkęs kiekvieno profesinio etapo iškilmingai užbaigti ar skirstyti gyvenimo į griežtai atskirtus laikotarpius.

Nesėkmės, rizika ir pasitikėjimas savo idėjomis

Kalbėdamas apie nesėkmes, Ignas Grinevičius prisimena skirtingus projektus, kurių vieni pasiteisino, o kiti nepasiekė norimo rezultato. Tarp pavyzdžių – prie Baltojo tilto planuota ledo arena ir 3×3 krepšinio projektas. Šios patirtys parodė, kad net turint gerą sumanymą ne viską galima numatyti, ypač kai projektui įtaką daro finansinės ir kitos nuo organizatorių nepriklausančios aplinkybės.

Pašnekovas mano, kad svarbu įvertinti riziką, tačiau pernelyg griežtas planavimas nebūtinai garantuoja sėkmę. Kartais reikia pasitikėti idėja ir pradėti veikti, kartu iš anksto suvokiant, kad gali tekti ieškoti alternatyvų.

„Niekas dar neišrado būdo tvarkingai susiplanuoti ir viską įgyvendinti, nes viskas visada priklausys nuo tavo darbo, tavo entuziazmo, nuo dar begalės aplinkybių, kurių tu nekontroliuosi, tai tas planas, man atrodo, ir neturi prasmės. Lygiai taip pat darant, vieną kartą pasiseka, kitą ne, bet kai turi pakankamai didelę imtį tai kažkaip išplauki“, – mano Ignas Grinevičius.

Kodėl svarbu pasitikėti kitais specialistais?

Kita pokalbio tema – komandinio darbo ir atsakomybių pasidalijimo svarba. Timūras Augucevičius klausia, kaip atskirti darbus, kuriuos verta atlikti pačiam, nuo tų, kuriuos geriau patikėti kitiems.

Ignas pripažįsta, kad bandymas viską kontroliuoti ir padaryti savo jėgomis nėra pats efektyviausias darbo modelis. Jo manymu, žmogus turi suprasti savo stiprybes ir pripažinti, kad kai kuriose srityse netaps aukšto lygio specialistu, nes tam reikėtų per daug laiko.

Pašnekovas pateikia buhalterijos pavyzdį: nors galima perprasti pagrindinius procesus, tai nereiškia, kad verta nuolat pačiam rūpintis kiekviena sąskaita ar finansiniu dokumentu. Tokias užduotis galima patikėti specialistams, o pačiam susitelkti į veiklas, kuriose geriausiai atsiskleidžia turimi gebėjimai.

Kita vertus, Ignas pabrėžia, kad pasitikėjimas kitais ne visada apsaugo nuo problemų. Kartais patikėtas darbas atliekamas ne taip, kaip tikėtasi, todėl atsakomybių delegavimas reikalauja ir gebėjimo prižiūrėti procesus. Vis dėlto jis mano, kad tai racionaliau nei mėginti vienam aprėpti visas sritis.

Kaip gimė kovinio sporto renginių fenomenas?

Antroje pokalbio dalyje pagrindinis dėmesys skiriamas koviniam sportui ir jo renginių augimui Lietuvoje. Ignas Grinevičius pasakoja, kad pradžioje organizatoriai nebuvo tikri, kokio masto reiškiniu visa tai taps. Idėja pamažu formavosi stebint socialinius tinklus, jaunųjų kovotojų populiarumą ir pačią kovinio sporto rinką.

Vienas iš tikslų buvo sukurti daugiau galimybių Lietuvos kovotojams dalyvauti renginiuose ir užsidirbti. Anksčiau, kaip pasakoja pašnekovas, kai kuriuose renginiuose kovotojams tekdavo patiems pardavinėti bilietus, o ši praktika tapdavo jų atlygio dalimi.

Organizatoriai ieškojo būdų, kaip kovinį sportą pateikti patraukliau ir sudominti platesnę auditoriją. Prie sportinės dalies buvo jungiamos kovotojų istorijos, tarpusavio santykiai, konfliktai ir socialiniuose tinkluose kuriamas turinys.

Ignas pabrėžia, kad šis procesas nebuvo vienkartinis sprendimas. Renginiai buvo tobulinami palaipsniui, o jų augimą lėmė daugybė žmonių ir aplinkybių.

Pašnekovo teigimu, sporto ir pramogos derinys tapo vienu iš veiksnių, padėjusių išplėsti renginių auditoriją. Vis dėlto toks formatas neišvengiamai kelia diskusijų. Vieni žiūrovai vertina kovos menų tradicijas, discipliną ir pagarbą priešininkui, kiti labiau įsitraukia į dramą bei kovotojų tarpusavio konfliktus.

Nuo kovos gerbėjų iki šeimų ir platesnės auditorijos

Pradžioje kovinio sporto renginiai turėjo gana specifinį įvaizdį. Tačiau organizatoriai siekė parodyti, kad juose gali lankytis ne tik ištikimiausi kovų gerbėjai.

Ignas pasakoja, kad ilgainiui renginiuose pradėjo lankytis ir nuomonės formuotojai, šeimos su vaikais bei žmonės, kurie anksčiau su koviniu sportu neturėjo artimo ryšio. Tai tapo svarbiu auditorijos plėtros žingsniu.

Kartu augo ir emocinis žiūrovų įsitraukimas. Kai kurie sirgaliai itin stipriai palaiko savo favoritus, o kiti renginiuose ieško ne vien sportinio rezultato, bet ir įtampos, netikėtumų bei pramogos.

Pašnekovas neslepia, kad toks įsitraukimas gali turėti ir kitą pusę – po kovų dalis žiūrovų lieka nepatenkinti rezultatais, įtaria susitarimus ar kaltina organizatorius. Todėl kovinio sporto renginiuose svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp sporto, šou ir žiūrovų lūkesčių.

Politikos komunikacija ir visuomenės atsparumas manipuliacijoms

Pokalbis galiausiai pasisuka link politikos ir viešosios komunikacijos. Ignas Grinevičius, turintis darbo šioje srityje patirties, pastebi, kad politikų kalbos dažnai kartojasi. Kai tos pačios žinutės nuolat naudojamos skirtinguose renginiuose, jos gali prarasti įtaigą ir nebesudominti nei kalbėtojo, nei auditorijos.

Pašnekovas taip pat aptaria agresyvumo ir emocijų vaidmenį politikoje. Jo manymu, visuomenėje visada bus nepasitenkinimo, konfliktų ir skirtingų interesų, tačiau svarbu, kad politiniai veikėjai gebėtų kalbėtis ir ieškoti konstruktyvių sprendimų.

„Turbūt visą laiką reikės nuleist tą garą politiniam lauke. Svarbu, kad visuomenė būtų kuo atsparesnė manipuliacijoms, nes kai įaudrini visuomenę, ja lengviau pasinaudot – ar oportunistui politikui, ar Rusijos finansuojamam politikui, kad ir kas tai būtų. Tada mes prarandam konstruktyvumą.“

Todėl, jo nuomone, svarbu nepasiduoti provokacijoms, vertinti situacijas konstruktyviai ir neauginti asmeninio pykčio. Politinė komunikacija turėtų padėti žmonėms suprasti sprendimus, o ne vien stiprinti jau egzistuojantį susipriešinimą.