Šios savaitės „Grojantis miestas“ laidoje vedėja Simona Jančaitytė kalbino atlikėją Atikin (Nikitą Vaitkevičių) – vieną ryškiausių šių metų „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos dalyvių. Tai buvo atviras, šiltas ir gilus pokalbis apie kūrybą, tikėjimą, gyvenimo pasirinkimus ir dainą „Deganti žemelė“, kuri per trumpą laiką sulaukė didelio klausytojų dėmesio.

„Kosmosas… niekad nesu patyręs nieko panašaus, kiek patyriau iš šito kūrinio ir feedbackų iš šito kūrinio. Feeling blessed, iš tikrųjų jaučiuosi“, – apie pirmąsias reakcijas į naują dainą pasakojo Atikin.

Spontaniškas sprendimas dalyvauti Eurovizijoje

Atlikėjas atviravo, kad sprendimas dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje nebuvo ilgai planuotas. Daina gimė beveik atsitiktinai – iš kūrybinio bendradarbiavimo, be išankstinio tikslo kurti „eurovizinį“ kūrinį.

„Nebuvo tokio plano – padaryti eurovizinį kūrinį. Tiesiog pradėjo lipdytis kažkoks gabalas“, – prisiminė jis.

Laiko iki paraiškų pateikimo liko vos kelios dienos, kilo abejonių dėl taisyklių, svarstyta net visai nedalyvauti. Tačiau būtent paleidus spaudimą ir lūkesčius, daina, pasak Atikino, „susilipdė“ natūraliai.

„Kai paleidau tą idėją, kad čia Eurovizija… iš karto atėjo lyrika, melodija, visas vaibas“

„Deganti žemelė“ – daina apie vidinį karą ir viltį

Pokalbyje daug dėmesio skirta dainos „Deganti žemelė“ prasmei. Atikin atvirai kalbėjo apie atsakomybę, šeimą, vidinius pokyčius ir brandą.

„Man tai yra apie vidinį pasaulį, kai viduj karas vyksta… apie atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus“.

Tačiau tai nėra tamsi ar pesimistinė daina – priešingai, joje daug vilties.

„Tai palinkėjimas neprarasti žmogiškumo, vilties, kibirkšties ir tikėjimo, kad viskas gali būti gerai“.

Scena, jaudulys ir magiški sutapimai

Atlikėjas neslėpė – prieš pirmą pasirodymą jaudulio netrūko. Padėjo kvėpavimo pratimai, susitelkimas ir vidinis pasitikėjimas.

„Per penkias sekundes viskas praėjo… palikau savo kūną kažkur ir išskridau“.

Jis pasakojo apie „magišką“ pasiruošimo procesą – žmones, kurie atsirado pačiu laiku, palaikymą socialiniuose tinkluose ir komandą, kuri susiformavo beveik savaime.

„Kažkaip magiškai tas žmogus ateina, tas pasiūlo… ir viskas iki šiol taip vyksta“.

Nuo finansų studijų Londone iki muzikos kelio

Vienas jautriausių pokalbio momentų – Atikino pasakojimas apie jaunystę Londone ir lemtingą apsisprendimą pasirinkti muziką. Studijuodamas finansus jis patyrė viziją, kuri pakeitė visą gyvenimą.

„Mačiau save ofise, labai vienišą… ir man labai nepatiko“, – pasakojo jis.

O kita vizija buvo visiškai kitokia:

„Stoviu ant scenos, tūkstančiai žmonių, aš dainuoju ir susiliečiu su jų širdimis… ir pasižadėjau – eisiu šituo keliu“.

Pseudonimo Atikin istorija ir kūrybinė laisvė

Atlikėjas papasakojo ir apie savo sceninio vardo istoriją – kaip Los Andžele profesorius paragino atsisakyti „Nick Brooke“ ir susikurti autentišką vardą, apvertus savo tikrąjį.

„Who the eff is Nick Brooke? – sakė jis man… taip gimė Atikin“.

Kalbėdamas apie kūrybą, Atikin pabrėžė, kad jam svarbiausia – tikrumas.

„Geriau turėti šimtą žmonių, kurie tikrai su tavim vibina, negu dešimt tūkstančių sezoninių klausytojų“.

Ritualai, tikėjimas ir komandinė energija

Prieš pasirodymus atlikėjas laikosi savų ritualų – tempimo pratimai, kvėpavimas, malda, pokalbiai su komanda.

„Pirmą energiją stengiuosi turėti meilės energiją… padėkoju ir paklausiu, kuo šiandien galiu pasitarnauti“.

Palinkėjimas klausytojams

Laidos pabaigoje Atikin skyrė nuoširdų palinkėjimą visiems klausytojams:

„Linkiu meilės vieni kitiems, ramybės, vilties, stiprybės ir nepamiršti savo esmės“.