Laidoje „Grojantis miestas“ vedėja Simona Jančaitytė kalbėjosi su atlikėja GØYA (Marija Grabštaite) apie naujausią dainą „HOPE“, jos atsiradimo istoriją, kūrybinį procesą, sceninį vardą, koncertines keliones ir tai, kas šiandien atlikėjai suteikia tikėjimo bei drąsos.

„HOPE“ gimė iš jausmo

Pokalbio pradžioje daugiausia dėmesio skiriama naujausiai GØYA dainai „HOPE“. Atlikėja pasakoja, kad kūrinys gimė iš labai stipraus jausmo – daina tiesiog atėjo savaime, todėl nereikėjo ilgai galvoti nei apie tekstą, nei apie melodiją. Pirmiausia atsirado emocija, o žodžiai sekė paskui.

GØYA pasakoja, kad pirminė jos dainų forma dažniausiai būna labai paprasta. Tai – pianinas, balsas ir akordai. Nors vėliau kūriniai įgauna profesionaliai išbaigtą skambesį, atlikėjai būtent akustinė dainos versija išlieka pati tikriausia.

Kodėl būtent „HOPE“?

GØYA atvirai pasakoja apie laikotarpį, kai pati jautėsi pasimetusi, nežinojo, dėl ko gyvena ir koks yra gyvenimo tikslas. Pasak jos, gyvenime būna daug nuokalnių, daubų ir nukritimų, tačiau būtent tokios patirtys gali tapti keliu iš tamsos į šviesą. Todėl viltis jai tapo svarbiausiu žodžiu, apibūdinančiu šią dainą.

„Reiškia tikėjimo, reiškia, kad aš einu, reiškia, kad tikėjimas yra tik ejimas. Po vieną žingsnelį priekį“, – apie tai, ką jai šiandien reiškia viltis, pasakoja GØYA.

Atlikėja taip pat pabrėžia žmogaus, kuris tavimi tiki, svarbą. Kartais net vienas šalia esantis žmogus gali tapti priežastimi nenuleisti rankų ir judėti toliau.

Daina, kuri klausytojams tampa sava

„HOPE“ buvo parašyta maždaug prieš metus, tačiau GØYA mano, kad kiekvienas kūrinys atranda savo laiką. Šiandien pasirodžiusi daina jai primena, kokiame gyvenimo etape ji buvo ją kurdama, tačiau kartu primena ir tai, kiek daug šviesos dabar yra aplink.

Atlikėja pasakoja, kad jau sulaukia klausytojų žinučių. Žmonės, net ir nežinodami visos dainos istorijos, joje atranda savo jausmus, viltį ir palaikymą.

„Aš tiesiog įvardinu kaip aš jaučiuos. Ir kai daina jau išėjina, tada aš labai tikiuosi, kad atras žmonės tą viltį. Ir realiai šiandien gaunu žinučių visiškai nepasakodama, apie ką daina per daug.“

„HOPE“ ir muzikinis vaizdo klipas

Pokalbyje aptariamas ir dainos vaizdo klipas. GØYA pasakoja, kad norėjo perteikti jausmą, kurį jai kelia Lietuva, todėl filmavimui pasirinktas gamtos apsuptas kraštovaizdis – pievos ir laukai netoli sodybos.

Klipe netrūksta ir netikėtų sprendimų – viena iš jų yra scena automobilio bagažinėje. Atlikėja pripažįsta, kad filmuojant buvo momentų, kai atrodė, jog šiek tiek rizikuojama, tačiau kartu ji į tai žiūri kaip į gyvenimo dalį.

„Momentais buvo toksai, kad gal biškį rizikuojam, bet kaip ir gyvenime, reikia biškį parizikoti.“

GØYA ir Marija – vienas ir tas pats žmogus

Simona Jančaitytė pokalbyje paliečia ir sceninio vardo temą – kiek GØYA yra atskiras sceninis personažas, o kiek joje lieka Marijos?

Atlikėja sako, kad GØYA jai tapo forma, leidžiančia išsakyti tai, ką ji jaučia, o Marija yra ta, kuri kaupia patirtis ir istorijas, vėliau tampančias kūrybos dalimi.

„Aš manau, kad Goja buvo forma, kurią aš atejau išsakyti tiesą. O Marija yra ta, kuri renka tas patirtis ir istorijas, kad Goja galėtų papasakot. Aš manau, kad čia vienas ir tas pats.“

GØYA taip pat kalba apie nuolatinį mokymąsi būti savimi. Pasak jos, kiekvieną dieną žmogus iš naujo atranda save, o GØYA atsiradimas jai suteikė daugiau drąsos sau leisti būti tokiai, kokia yra.

Kūrybinis darbas su Marijumi Adomaičiu

Atlikėja pasakoja ir apie darbą su Marijumi Adomaičiu. Jų kūrybinis procesas nėra vienodas – kartais Marijus pasiūlo bitą ar muzikinį fragmentą, nuo kurio GØYA iš karto gimsta idėja, o kartais kūriniai rašomi kartu nuo pat pradžių.

Darbas kartu pakeitė ir pačios atlikėjos požiūrį į muziką. Atsirado daugiau kelionių, koncertų, skirtingų scenų ir naujų patirčių. GØYA sako, kad ši kelionė suteikė daugiau platumo ir išmokė priimti nežinomybę.

„Manau, kad daug labai davė, tai yra plotis, tai yra ne tik tai padainuoti kokiam privačiam renginėje, žinai, kur, ar girdėjai, ar netų iš įnybę, be kažkokią grįžtamą ryš ir taip toliau.“

Kelionės ir patirtys Ukrainoje

Tarp įsimintiniausių pastarojo laikotarpio patirčių GØYA išskiria keliones į Ukrainą. Atlikėja pasakoja, kad buvimas šalyje, kur vyksta karas, leidžia kitaip pažvelgti į kasdienybę ir suprasti, kiek daug dalykų, kuriuos laikome savaime suprantamais, iš tiesų yra svarbūs.

„Mes taip labai daug priverčia, kaip gerai mes čia gyvenam.“

GØYA prisimena ir ankstesnes keliones į Kyjivą bei Odesą, kai dėl saugumo teko slėptis ir laukti, kol pavojus praeis.

Nida, būsimi pasirodymai ir scenos jaudulys

Pokalbio metu GØYA taip pat pasakoja apie artėjantį pasirodymą Nidoje rugsėjo 12 dieną. Ši vieta atlikėjai ypatinga nuo vaikystės – ji pasakoja, kad Nida visada buvo viena iš vietų, kuriose norėjosi dainuoti.

Kalbėdama apie sceną GØYA neslepia, kad prieš pasirodymus vis dar jaudinasi. Tačiau šio jaudulio ji nelaiko neigiamu dalyku – priešingai, tai gali būti ženklas, kad tai, ką darai, tau iš tiesų rūpi.

„Visą laiką. Visą laiką, nu. Nedingsta tas jaudulys, jisai tik gal formą keičia. Kartais lengviau, kartais labai stipriai jaudinėsi. Bet aš manau, kad jeigu yra jaudulys, reiškia rūpė, reiškia iš tikrųjų darai tai iš širdies.“

Žinutė žmogui, kuriam šiandien sunku

Pokalbio pabaigoje Simona Jančaitytė paprašo GØYA perduoti žinutę žmogui, kuriam šiuo metu sunku arba kuris kažko laukia. Atlikėja atsigręžia į savo pačios patirtį ir prisimena laiką, kai atrodė, kad nebėra jokios prošvaistės.

Tačiau net ir sunkiausiu metu, jos teigimu, žmoguje išlieka tikėjimas, kad gali būti geriau.

„Bet kažkur gili vidui mes turim tikėjimą. Kažkur gili vidui tikim, kad gali būti geriau. Tai manau, kad tai yra ta šviesa.“

Ši mintis tampa ir pagrindine pokalbio su GØYA ašimi. „HOPE“ – tai daina apie viltį, tačiau kartu ir apie asmeninę patirtį, tikėjimą bei gebėjimą net tamsesniu laikotarpiu ieškoti šviesos. Kaip sako pati atlikėja, svarbu „užsikabinti už tikėjimo, už maldos, už prašymo, kad duok man ženklą“ ir nepamiršti jo pastebėti.