„Grojantis miestas“ laidoje viešėjo Šarūnas Mačiulis, grupės „Poliarizuoti stiklai“ lyderis ir vokalistas. Pokalbyje su laidos vedėja Simona Jančaityte muzikantas pasakojo apie „Poliarizuotų stiklų“ 40 metų kelią, grupės jubiliejų, muziką, gyvus Poliarizuotų stiklų koncertus ir ypatingą ryšį su publika. Šarūnas Mačiulis taip pat prisiminė vieną geriausiai žinomų grupės kūrinių „Medžiai be lapų“, kalbėjo apie sceną, grupės narių bendrystę ir artėjančius koncertus Vilniuje ir Kaune.

40 metų „Poliarizuotų stiklų“ kelyje

Artėjant jubiliejiniams grupės koncertams, pokalbis prasideda nuo ypatingo laukimo jausmo. Šarūnas Mačiulis pasakoja apie artėjančius pasirodymus, pasiruošimą jiems ir tą lengvą jaudulį, kuris, nepaisant ilgametės sceninės patirties, vis dar išlieka prieš svarbius koncertus.

Kalbėdamas apie keturiasdešimt metų kartu, muzikantas pats stebisi tuo, kad grupė vis dar išlaikė savo sudėtį, ryšį ir bendrystę. Jo teigimu, vieno atsakymo į šį fenomeną nėra, tačiau svarbiausia išlieka entuziazmas ir meilė muzikai.

„Tai yra būtent entuziazmas. Tas grynasis, toks entuziazmas, meilė muzikai.“

Šarūnas Mačiulis taip pat pabrėžia grupės narių tarpusavio santykius. Per keturis dešimtmečius buvo įvairių projektų ir progų groti su kitais atlikėjais, tačiau, jo žodžiais, visada veikė tam tikras „magnetas“, sugrąžindavęs atgal pas saviškius. Būtent bendrystę ir namų jausmą jis išskiria kaip vieną svarbiausių grupės stiprybių.

Kodėl senos dainos vis dar skamba gyvai?

Pokalbyje nemažai dėmesio skiriama „Poliarizuotų stiklų“ dainoms, kurios per daugybę metų tapo neatsiejama grupės koncertų dalimi. Tačiau Šarūnas Mačiulis pabrėžia, kad gyvai atliekama daina niekada nebūna visiškai tokia pati.

Grupė savo kūrinius nuolat šiek tiek keičia, pritaiko prie publikos ir konkrečios koncertinės situacijos. Vieną vakarą daina gali skambėti greičiau, kitą – lėčiau, kartais ji atliekama lengviau ar liūdniau. Būtent gyvas atlikimas, improvizacija ir kontaktas su publika leidžia muzikai išlikti gyvai.

„Kiekvieną kartą tą pačią dainą mes grojame truputėlį kitaip.“

Šarūnas prisimena ir situaciją, kai publika viename koncerte atkakliai prašė dar kartą atlikti „Medžius be lapų“. Daina buvo pakartota ne vieną kartą, o ši istorija iki šiol liko grupės koncertinių nuotykių dalimi.

„Medžiai be lapų“ – daina, lydinti visą gyvenimą

Atskira pokalbio dalis skirta vienai geriausiai atpažįstamų grupės dainų – „Medžiai be lapų“. Šarūnas Mačiulis pasakoja, kad šis kūrinys per daugelį metų tapo neatsiejama jo paties muzikinio kelio dalimi. Daina skambėjo skirtingų atlikėjų versijose, buvo dainuojama projektuose, festivaliuose ir vis sugrįždavo į klausytojų gyvenimus.

Muzikantui tai – didelė dovana, nes atlikėjui viena didžiausių laimių yra turėti dainą, pagal kurią jį atpažįsta žmonės.

„Kiekvienam muzikantui yra didžiausia laimė, kai jisai turi dainą, pagal kurią atpažįsta visi.“

Šarūnas taip pat atvirai pasakoja apie savo gyvenimo pokyčius ir laikotarpį, kai nusprendė iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. Praėjus daugeliui metų jis į šį sprendimą žvelgia kaip į svarbų gyvenimo etapą ir drąsina kitus nebijoti pokyčių.

Scena, užkulisis ir grupės chemija

Kalbėdamas apie keturis dešimtmečius kartu, Šarūnas Mačiulis neslepia, kad grupės gyvenime svarbi ne tik pati scena. Koncertai, repeticijos, kelionės ir laikas užkulisiuose sukuria ypatingą tarpusavio ryšį.

Scenoje muzikantai tarsi persikelia į kitą pasaulį, o nusileidus nuo scenos tenka grįžti į kasdienybę. Būtent todėl, pasak Šarūno, grupės narių tarpusavio supratimas, tolerancija ir gebėjimas atsisakyti dalies asmeninių ambicijų yra labai svarbūs.

Jo teigimu, kolektyve ilgai neišsilaikytų žmogus, kuris nuolat gadintų kitų nuotaiką. Keturių dešimtmečių kelias, anot jo, reikalauja gebėjimo būti kartu ir dėl bendro rezultato.

Mažos koncertų erdvės ir artumas publikai

Pokalbyje Simona Jančaitytė taip pat klausia apie artėjančius koncertus ir pasirinkimą dalį jų rengti mažesnėse erdvėse. Šarūnas Mačiulis pabrėžia ypatingą mažų klubų atmosferą – čia galima matyti kiekvieno žmogaus veidą, jausti jo reakciją ir turėti tiesioginį kontaktą su publika.

Būtent šis ryšys, jo manymu, suteikia atlikėjui energijos ir motyvacijos toliau kurti bei koncertuoti. Tuo pačiu jis pripažįsta, kad didelės arenos turi savo žavesio – šviesos, lazeriai, ugnies efektai ir didžiulė erdvė sukuria visai kitą koncertinę patirtį.

Tačiau mažame klube atsiranda tai, ko ne visada galima pajusti didelėje scenoje – tiesioginis žmogaus ir atlikėjo kontaktas.

Jubiliejiniai koncertai ir ypatingi svečiai

Artėjant 40-mečio koncertams, grupė ruošia ne vieną staigmeną. Šarūnas Mačiulis užsimena, kad svarstoma apie ypatingus svečius, galimus bendrus pasirodymus, chorą, orkestrą ir kitus sprendimus, tačiau dalies detalių jis kol kas nenori atskleisti.

Pokalbio metu minima, kad jubiliejiniai „Poliarizuotų stiklų“ koncertai vyks Vilniuje ir Kaune. Vilniuje grupė susitiks su publika „Tamstos“ klube, o Kaune laukia koncertas Sporto halėje.

Publika, kuri kartu jau keturis dešimtmečius

Ne mažiau svarbi pokalbio dalis – žmonės, kurie „Poliarizuotų stiklų“ muziką lydi ne vienerius metus. Šarūnas pasakoja apie ištikimus klausytojus, kurie į grupės koncertus ateina nuolat, o kai kurie tai daro jau praktiškai dešimtmečius.

Muzikantui šie žmonės tapo tarsi šeimos nariais. Po koncertų jie nori susitikti, pabendrauti, prisiminti senus laikus, o grupė savo ruožtu stengiasi jų nepamiršti.

„Visi yra svarbūs, visi kaip šeimos nariai.“

Pagrindinė žinutė – optimizmas ir noras nesustoti

Pokalbio pabaigoje Šarūnas Mačiulis įvardija, ką norėtų, kad žmonės išsineštų iš „Poliarizuotų stiklų“ koncertų. Tai – geras optimizmas, pozityvas ir tikėjimas, kad net ir sudėtingesniais momentais viskas galiausiai bus gerai.

Kartu muzikantas pabrėžia didžiulę padėką publikai. Būtent klausytojų palaikymas, jo teigimu, yra viena priežasčių, leidusių grupei nueiti tokį ilgą kelią.

„Mes neturim teisės ir neturim jokio noro sustot, tikrai varysim pirmyn, kol tik leidžia jėgos.“

Keturi dešimtmečiai scenoje „Poliarizuotiems stiklams“ nėra pabaigos taškas. Tai – dar vienas etapas, po kurio laukia nauji susitikimai, koncertai ir dainos. O svarbiausia – publika, kuri ir šiandien nori klausytis, dainuoti kartu ir sugrįžti į muziką, kuri jau tapo neatsiejama Lietuvos muzikos istorijos dalimi.