Laida „Baletas kalba“ kviečia į ypatingą pokalbį su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadove Jurgita Dronina. Tai gilus ir išsamus pasakojimas apie istoriją, pokyčius, kūrybinę drąsą ir tai, kaip šokio menas šiandien kalba su visuomene.

Jau pačioje pokalbio pradžioje Jurgita pabrėžia šio jubiliejaus reikšmę:
„Baleto šimtmetis iš tikrųjų yra istorinis momentas Lietuvos baleto istorijai… jaučiuosi su didžiule atsakomybe, perverčiant naujos istorijos lapą.“

Šis jausmas lydi visą pokalbį – jis tampa raktu į supratimą, kaip baleto meno vadovė mato savo misiją ir Lietuvos baleto kryptį ateinančiais dešimtmečiais.

Naujoji „Kopelija“ kaip kūrybinės laisvės ir drąsos pareiškimas

Vienas svarbiausių šių metų akcentų – visiškai nauja Martyno Rimeikio „Kopelijos“ versija. Tai simbolinis kūrinys, susietas su Lietuvos baleto pradžia, tačiau šiandien jis pristatomas iš šiuolaikinės perspektyvos.

Jurgita šį kūrinį vadina drąsiu žingsniu:
„Kopelija daugumai yra matoma kaip klasikinis baletas… bet mes turime drąsos pamatyti ją visai kitaip.“

Ji kalba apie kūrybinę brandą, gebėjimą neperrašyti praeities, bet pažvelgti į ją su šiuolaikinio menininko akimis. Naujoji „Kopelija“ tampa tiltu tarp tradicijos ir ateities, tarp šimtmečio istorijos ir naujo meninio etapo.

Lietuvių kūrėjų reikšmė – identitetas, kurio nereikia atsiriboti

Jurgita pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių jos tikslų – stiprinti lietuvių choreografų ir menininkų pozicijas nacionalinėje scenoje. Tai, anot jos, ne tik kultūrinė, bet ir tapatybinė misija.

Tačiau ji taip pat primena, kad meną kuriančios tautybės ribos neturi būti uždaros:
„Negalima apsiriboti tuo, kad lietuviškas istorijas gali šokti tik lietuviai… tu privalai žinoti istoriją to, ką šoki.“

Menininkas, pasak Droninos, tampa istorijos interpretatoriumi, kultūrų jungėju. O tokia baleto samprata leidžia trupėje susitikti skirtingoms patirtims ir iš jų kurti naują kokybę.

Atvirumas žiūrovams: nuo repeticijų iki socialinių projektų

Šimtmečio minėjimas Lietuvos balete tapo ne tik šventinių renginių, bet ir naujų iniciatyvų laiku. Viena jų – atviros repeticijos, edukacinės veiklos ir žmonių įtrauktis į kūrybinį procesą.

Jurgita pasakoja įkvepiantį epizodą iš bendradarbiavimo su neregių ir silpnaregių jaunimu:
„Pabaigoje tiesiog sugraudino… jie šoka tai, ką jaučia.“

Tokie projektai atskleidžia, kad baletas – tai ne tik klasikinio šokio forma, bet ir emocinis judesio pasaulis, prieinamas kiekvienam.

Šiuolaikinis žiūrovas: kitoks nei prieš 20 ar 100 metų

Jurgita atvirai kalba apie tai, kad žiūrovas šiandien reikalauja daugiau – ne tik estetikos, bet ir profesionalumo, konceptualumo, tarptautinio lygio.

„Žiūrovo neapgausi niekada… interneto platybės viską atvėrė.“

Ši realybė verčia baleto trupę augti greičiau nei bet kada anksčiau. Auga ne tik technikos, bet ir idėjų, meninių sprendimų kokybė.

Vadovė ir šokėja: dvi tapatybės, kurios padeda kurti pokytį

Jurgitos patirtis – unikali: pasaulines scenas ji paliko visai neseniai, todėl puikiai jaučia trupės narių emocijas ir patiriamus iššūkius.

„Vis dar galvoju kaip šokėja, o po to priimu sprendimą kaip vadovė.“

Ji kalba apie empatiją, apie kruopščiai apgalvotą komunikaciją, apie rūpestį žmogiškuoju ryšiu, kuris baleto profesijoje yra ne mažiau svarbus nei fizinis pasirengimas.
Ši vadovavimo filosofija formuoja trupės atmosferą, kurioje augti gali ne tik technika, bet ir pasitikėjimas.

Kryptis į ateitį: drąsūs planai ir greitas tempas

Artimiausiais metais laukia ambicingi projektai, tarptautinės partnerystės, nauji repertuaro kūriniai, išskirtiniai pastatymai. Tai laikotarpis, kuriame Lietuvos baletas įgaus dar daugiau matomumo pasaulyje.

Asmeninė šviesa, kuri veda pirmyn

Paklausta apie įkvėpimo šaltinį, Jurgita atvirai ir paprastai nusijuokia:
„Aš esu varikliukas, kurį labai sunku užsukti… mane veda meilė tam, ką darau.“

Ši energija ir aiškus, nepavargstantis tikslas jau šiandien keičia Lietuvos baleto kryptį ir žymi naują šimtmečio pradžią.

Kviečiame klausyti viso pokalbio

Tai vienas iš tų epizodų, kurie ne tik atskleidžia baleto užkulisius, bet ir priverčia susimąstyti apie kultūros vaidmenį, kūrybinę atsakomybę bei drąsą nuolat judėti pirmyn.
Jurgitos Droninos mintys, patirtys ir vizijos sukuria ne tik pokalbį, bet ir gyvą šiuolaikinio Lietuvos baleto portretą.