„Gyvenimo papartėliai“ laidos vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbina psichoterapeutą Andrių Kaluginą apie vieną jautriausių šiuolaikinio žmogaus būsenų – vienišumą.
Pokalbis atveria naujus požiūrio kampus: nuo emocinės izoliacijos iki žaliosios terapijos, nuo žmogaus baimių iki gebėjimo rūpintis kitu.

Apie šiuolaikinį vienišumą

„Šiandien vienišumo savoka yra gerokai sudėtingesnė nei prieš penkerius metus,“ – sako A. Kaluginas.

Jis išskiria kelias formas: nuo mikro vienišumo, kai žmogus jaučiasi nesuprastas net būdamas tarp artimųjų, iki sąmoningai pasirinkto vienišumo.

Pasak psichoterapeuto, „vienišų žmonių Lietuvoje – apstu“, tačiau problema vis dar nėra pripažįstama valstybiškai.

Apie vidinius įsitikinimus

„Dirbu ne su žmogumi, o su situacija,“ – pabrėžia pašnekovas.

Jo teigimu, vienišumo šaknys dažnai glūdi kertiniuose įsitikinimuose: menka savivertė, vidinis kritikas, baimė būti atstumtam.

„Žmonės prasimano nesąmonių apie save – kad jie negražūs, neturtingi, neįdomūs. Bet kai pradeda kalbėti, rašyti, atsiskleidžia nuostabūs dalykai.“

Augalų terapija – mokslas ir emocijos

Kaluginas į pokalbį įneša netikėtą, bet moksliškai pagrįstą temą – augalų terapiją.

„Rūpintis augalu – tai lyg treniruotė prieš rūpinimąsi žmogumi,“ – sako jis.

Augalai mažina stresą, padeda išmokti kantrybės, o jų priežiūra skatina oksitocino – ryšio ir empatijos hormono gamybą.

„Tu simpatizuoji gėlei, o ji – tau. Ir net jei nesikalba, vis tiek tave jaučia.“

Miško, medžių ir žaliųjų ryšių galia

Psichoterapeutas pasakoja apie ekoterapiją – plačią kryptį, apimančią miško, sodininkystės ir net dendroterapiją.

„Rūpintis bet kuo yra gerai ir sveika. Medžiai mūsų negąsdina – jie moko kantrybės, ramybės ir tvarkos.“

Jis primena, kad net paprastas pasivaikščiojimas po mišką ar gėlės laistymas namuose turi realų neurobiologinį poveikį – mažina kortizolį ir stiprina psichinę sveikatą.

Empatijos ir rūpesčio pamokos

„Žmogus, rūpindamasis augalais, išmoksta priimti kitą ir patį save,“ – sako A. Kaluginas.

Pasak jo, augalai atspindi žmogaus būseną:

„Jeigu tavo augalas vysta, kažkas negerai. Gal per daug dirbi, gal per mažai ilsiesi.“

Tad augalai tampa ne tik estetiniu, bet ir emociniu veidrodžiu.

Žinutė klausytojui

Laidos pabaigoje psichoterapeutas kviečia:

„Mes ne vieniši. Vienišumas – tik mūsų užsispyrimo klausimas. Jeigu norime, visuomet galime atrasti ryšį – su žmogumi, su gamta ar su gėle ant palangės.“