Vilnius FM - 104.3 MHz
Transliuojama

VILNIAUS RITMU. Senjorų kino savaitė – daugiau nei filmai: kultūra, bendravimas ir bendruomenė

Facebook
LinkedIn
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Kotryna Grušauskaitė, laidoje Vilniaus ritmu

Kinas gali tapti ne tik menine patirtimi, bet ir proga susitikti, užmegzti pokalbį bei atrasti bendraminčių. Būtent tokia idėja grindžiama Senjorų kino savaitė Vilniuje – iniciatyva, kviečianti vyresnio amžiaus žmones nemokamai lankytis kino seansuose ir aktyviau dalyvauti kultūriniame miesto gyvenime. Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūraitė Pilibaitienė kalbina Senjorų kino savaitės organizatorę Kotryną Grušauskaitę apie renginio pradžią, filmų atranką, kultūros prieinamumą ir vyresnio amžiaus žmonių poreikius.

Pasak organizatorės, idėja kilo norint pasiūlyti senjorams prasmingą laisvalaikio praleidimo galimybę ir sukurti šventišką progą apsilankyti kine. Spalis, kai minimas pagyvenusių žmonių mėnuo, tapo natūraliu laiku šiai iniciatyvai.

Pirmieji renginio metai organizatoriams atnešė netikėtą susidomėjimą. Nors pradžioje buvo planuojama parodyti vos penkis ar šešis filmus ir rezervuotos nedidelės kino salės, susirinkusiųjų skaičius pranoko lūkesčius. Kaip pasakoja Kotryna Grušauskaitė, iš pradžių planuota priimti maždaug šimtą žmonių, tačiau galiausiai kino seansuose apsilankė apie aštuonis šimtus senjorų. Teko operatyviai ieškoti sprendimų ir atidaryti papildomų salių.

Ši patirtis parodė, kad tokios iniciatyvos yra reikalingos, o galimybė nemokamai apsilankyti kine vyresnio amžiaus žmonėms gali tapti svarbia kultūrinio gyvenimo dalimi.

Kinas, kuris skatina bendrauti ir kurti ryšius

Pokalbyje pabrėžiama, kad Senjorų kino savaitės vertė neapsiriboja ekrane rodomomis istorijomis. Ne mažiau svarbūs yra susitikimai, pokalbiai ir galimybė išeiti iš namų. Atėję į kiną senjorai gali pasidalyti įspūdžiais apie filmus, prisiminimais ir savo kasdienio gyvenimo patirtimis.

„Mes organizuojame Senjorų kino savaitę, nes jiems reikia pokalbių, artumo, jiems reikia galimybės išeiti iš namų, pasikalbėti su kitais, pabendrauti, nesvarbu, ar su bendramžiais, ar jaunesniais žmonėmis – tie momentai, tos emocijos lydi dar kelis mėnesius po Senjorų kino savaitės ir ta patirtis yra labai džiuginanti“, – mintimis dalijasi Kotryna Grušauskaitė.

Organizatoriai tikisi, kad renginio metu užsimezgusios pažintys gali tęstis ir jam pasibaigus. Šią idėją papildo paslaugų mugė, kurioje įvairios organizacijos ir įstaigos pristato senjorams skirtas veiklas, užsiėmimus bei kitas galimybes įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ištisus metus.

Kokie filmai domina vyresnio amžiaus žiūrovus?

Senjorų kino savaitės programa nėra sudaroma remiantis stereotipais, kad vyresnio amžiaus žmonėms įdomios tik nostalgiškos istorijos ar filmai apie senatvę. Anot organizatorės, senjorai, kaip ir kiti žiūrovai, turi skirtingų pomėgių, patirčių ir lūkesčių.

Vis dėlto organizatoriai pastebi, kad vyresnio amžiaus žiūrovai dažnai vertina brandesnius, gilesnius filmus, kuriuose slypi papildomų prasmių ir kurie skatina susimąstyti. Jiems svarbios ne tik siužeto peripetijos, bet ir režisieriaus asmeninė patirtis, istorijos kilmė bei filmo keliami klausimai. Kartu programoje paliekama vietos lengvesniems kūriniams, leidžiantiems atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis kino patirtimi.

Filmų atrankai pasitelkiami kino kritikai, ekspertai ir festivalių organizatoriai, gerai pažįstantys skirtingų auditorijų poreikius. Atsižvelgiama į pastaraisiais metais pasirodžiusius filmus, jų įvertinimus užsienio festivaliuose ir naujausias premjeras. Taip senjorams suteikiama galimybė pamatyti aktualius kūrinius, kartais netrukus po jų pasirodymo.

Programa, kviečianti diskutuoti ir permąstyti įsitikinimus

Senjorų kino savaitėje nevengiama sudėtingų temų. Programoje numatomi filmai apie meilę vyresniame amžiuje, politiką, atsakingus pasirinkimus ir visuomenėje sklandančias sąmokslo teorijas. Organizatorės teigimu, kinas gali būti ne tik maloni pramoga, bet ir priemonė paskatinti diskusijas bei kritiškai pažvelgti į savo įsitikinimus.

„Mes kaip tik stengiamės senjorus kartais įstatyti į tą nepatogią padėtį, kad jie turėtų apie ką diskutuoti, pasidalinti savo mintimis“, – sako Kotryna Grušauskaitė.

Programoje numatyta ir lietuvių kūrėjų darbų, dokumentinių filmų, dramų, komedijų, romantinių istorijų bei nuotykių. Toks žanrų ir temų pasirinkimas leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp filmų, kurių veikėjai artimi vyresnio amžiaus žiūrovams, ir kūrinių, galinčių sudominti įvairių kartų auditoriją.

Kinas arčiau namų ir patogesnės sąlygos senjorams

Dar viena svarbi Senjorų kino savaitės kryptis – kultūros prieinamumas. Organizatoriai siekia, kad kino seansus būtų patogu pasiekti ne tik miesto centre gyvenantiems žmonėms. Todėl renginys vyksta keliose Vilniaus vietose, įskaitant Naująją Vilnią ir Grigiškes, kur kultūrinių galimybių priartinimas prie gyvenamosios aplinkos gali paskatinti įsitraukti daugiau senjorų.

Dėmesio skiriama ir kino salių prieinamumui. Informacija apie konkrečių salių pritaikymą pateikiama renginio interneto svetainėje, o lankytojai gali rinktis jiems patogesnes vietas. Organizatoriai taip pat pabrėžia, kad šiemet visos renginio kino salės pritaikytos žmonėms su negalia.

Nemokami seansai ir galimybė dalyvauti

Pokalbyje aptariama ir praktinė informacija apie apsilankymą kino seansuose. Pagal laidoje pateiktą informaciją, registruotis iš anksto nereikia: nemokamą bilietą senjorai gali pasiimti kino teatro kasoje, parodydami senjoro pažymėjimą. Žmogui su negalia, pateikus atitinkamą pažymėjimą, nemokamai įleidžiamas ir jį lydintis asmuo.

Kotryna Grušauskaitė pabrėžia, kad organizatoriai, remdamiesi ankstesnių metų patirtimi, ieško sprendimų ir tais atvejais, kai susidomėjimas konkrečiu seansu viršija turimų vietų skaičių. Tikslas – sudaryti kuo daugiau galimybių senjorams mėgautis kinu ir patirti bendrystės džiaugsmą.

Laidoje taip pat pristatoma spalio 28-ąją numatyta Senjorų diena, kurioje dalyvaujančios organizacijos ir įstaigos supažindins lankytojus su senjorams skirtomis paslaugomis, sveikatos prevencijos veiklomis, mankštomis ir užsiėmimais.

Kultūra, kuri stiprina bendruomenę

Senjorų kino savaitė atskleidžia, kad kultūriniai renginiai gali atlikti kur kas platesnį vaidmenį nei vien suteikti pramogą. Jie padeda mažinti socialinę atskirtį, skatina žmones susitikti ir suteikia progą atrasti naujų veiklų. Organizatoriai, pasibaigus renginiui, įvertina jo rezultatus ir visus metus stebi naujas kino premjeras, kad kitų metų programa atlieptų žiūrovų lūkesčius.

Kaip pabrėžia Kotryna Grušauskaitė, skirtingi senjorai turi skirtingų poreikių, pomėgių ir gyvenimo patirčių, todėl svarbu pasiūlyti kuo įvairesnių galimybių. Senjorų kino savaitė tampa kvietimu ne tik apsilankyti kino salėje, bet ir aktyviau dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime, bendrauti bei atrasti naujų prasmingų patirčių.

Skaityk daugiau

Naujausi

Sandra Valantiejienė - Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė. IR Gintarė Šatė - Lietuvos įtraukties švietime Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Sandra Valantiejienė ir Gintarė Šatė: kaip veikia įtraukusis ugdymas?

Andrius Kulbokas – verslininkas ir vadovas, kuris vadovauja kelioms Lietuvos įmonėms: „Baltica lux group“, UAB (verslo konsultacijos) bei „Living bistro“, UAB., laidoje Labas, Vilniau!

LABAS, VILNIAU! Andrius Kulbokas: Kaip kuriamas sėkmingas restoranas?

Prof. dr. Vytautas Michelkevičius , laidoje Vilniaus kodas

VILNIAUS KODAS. Prof. dr. Vytautas Michelkevičius: kodėl teorija ir praktika neatsiejamos?

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai, parodos kuratorė dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė: Kaip senas nebylusis filmas tapo kino istorijos šedevru?

Dr. Vilma Makauskienė – mikčiojimo terapeutė, logopedė (Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena), laidoje Labas, Vilniau!

LABAS, VILNIAU! Dr. Vilma Makauskienė: Kaip padėti mikčiojančiam žmogui?

parasparnių pilotas Egidijus Šatas, laidoje Labas, Vilniau!

LABAS, VILNIAU! Egidijus Šatas: kodėl skrydis parasparniu moko priimti neapibrėžtumą?

Kiti laidos įrašai

Sandra Valantiejienė - Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė. IR Gintarė Šatė - Lietuvos įtraukties švietime Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Sandra Valantiejienė ir Gintarė Šatė: kaip veikia įtraukusis ugdymas?

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai, parodos kuratorė dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė: Kaip senas nebylusis filmas tapo kino istorijos šedevru?

Martynas Marcinkevičius – Vilniaus miesto psichikos sveikatos ligoninės direktorius , laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Martynas Marcinkevičius: Kodėl daugėja nerimo sutrikimų?

Kompozitorius ir dainininkas Jonas Sakalauskas, aktorius Sakalas Uždavinys, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. „Mažasis princas“ Vilniuje – Jonas Sakalauskas ir Sakalas Uždavinys apie miuziklo kūrybą

Dr. Raimonda Bublienė - Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė stažuotoja, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Raimonda Bublienė: Ar mokame naudotis technologijomis, kurių reikia darbo rinkoje?

Saugirdas Vaitulionis - Lietuvos žurnalistas, komunikacijos ir rinkodaros specialistas, renginių organizatorius, laidų vedėjas bei socialinių tinklų nuomonės formuotojas, laidoje Vilniaus ritmu

VILNIAUS RITMU. Saugirdas Vaitulionis: kaip kuriamas asmeninis prekės ženklas?

Skaityk daugiau

Kiti laidos įrašai

Naujausi