Psichikos sveikata šiandien tampa vis aktualesne tema: kodėl daugėja nerimo sutrikimų, depresijos ir kitų emocinių sunkumų? VILNIUS FM laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina gydytoją psichiatrą Martyną Marcinkevičių, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovą. Pokalbyje aptariama, kaip šiuolaikinis gyvenimo tempas ir socialinių tinklų poveikis psichikos sveikatai keičia mūsų savijautą, kodėl svarbu atsargiai vertinti savidiagnostiką internete ir dirbtinio intelekto pateikiamus atsakymus. Taip pat kalbama apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, vienišumą, nerimo priežastis ir psichikos sveikatos pagalbą Lietuvoje. Kaip atpažinti sunkumus, kada kreiptis į specialistą ir kodėl svarbu ieškoti ne tik simptomų, bet ir tikrųjų jų priežasčių?

Kaip pasikeitė psichikos sveikatos problemos per kelis dešimtmečius?

Lygindamas psichiatrijos situaciją šiandien ir prieš kelis dešimtmečius, Martynas Marcinkevičius pabrėžė, kad pasikeitė ne tik pagalbos sistema, bet ir problemų, su kuriomis susiduria žmonės, pobūdis. Anksčiau psichikos ligos dažniau buvo siejamos su sunkiais sutrikimais, o nerimas, nemiga ir lengvesnės depresijos formos sulaukdavo gerokai mažiau dėmesio. Šiandien apie šias problemas kalbama plačiau, o specialistai vis dažniau susiduria su žmonėmis, kuriems sunku susitvarkyti su kasdieniais emociniais ir psichologiniais iššūkiais.

„Deja, gerėjant mūsų gyvenimui, sakysim, materialiniam, deja, psichikos sutrikimų, šitų būtent lengvų psichikos sutrikimų, kaip aš minėjau, kaip nerimas, depresija, nemiga, panikos atakos, jų, deja, smarkiai daugėja.“

Šis pokytis rodo, kad materialinė gerovė savaime negarantuoja geresnės savijautos. Žmogaus psichikos sveikatą veikia gyvenimo aplinkybės, kasdieniai krūviai, santykiai ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio. Dėl to vis svarbiau ne tik gydyti jau atsiradusius sutrikimus, bet ir suprasti, kokios priežastys lemia emocinius sunkumus.

Nerimas, nemiga ir panikos atakos: kodėl svarbu ieškoti priežasčių?

Pasak M. Marcinkevičiaus, nerimo sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai. Žmogus gali patirti nemigą, panikos atakas, sunkiai susikaupti, nebesugebėti atlikti įprastų darbinių užduočių ar nuolat jausti vidinę įtampą. Kai kurie šie požymiai gali būti panašūs į kitų sutrikimų simptomus, todėl svarbu neskubėti daryti išvadų.

Pokalbyje ypatingas dėmesys skirtas ADHD, arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimui, kurio diagnozė pastaraisiais metais tapo itin matoma viešojoje erdvėje. Psichiatras atkreipė dėmesį, kad sunkumai susikaupti ar nuolatinis judrumas nebūtinai reiškia būtent šį sutrikimą. Panašūs požymiai gali būti susiję ir su nerimu, kurio priežastims išsiaiškinti reikia laiko, išsamaus pokalbio bei specialisto įvertinimo.

M. Marcinkevičiaus teigimu, kartais žmogui atrodo paprasčiau pasirinkti vieną diagnozę ir tikėtis, kad ją nustačius bus aiškus ir gydymas. Tačiau toks kelias ne visuomet padeda išspręsti tikrąją problemą.

„Žmonėms žymiai paprasčiau susirasti vieną diagnozę, susirašyti vaistų, negu, sakysim, eiti į tą pačią psichoterapiją, kuri reikalauja laiko, dažnai reikalauja ir lėšų.“

Anot jo, nerimo atvejais ypač svarbu išsiaiškinti, kokios gyvenimo aplinkybės ar įpročiai prisideda prie prastos savijautos. Kartais gali tekti keisti gyvenimo tempą, kasdienę rutiną ar kitus įpročius. Vien simptomų slopinimas ne visada leidžia pasiekti ilgalaikį rezultatą, jei pagrindinės sunkumų priežastys lieka nepakitusios.

Savidiagnostika internete ir dirbtinio intelekto ribos

Informacijos apie psichikos sveikatą šiandien galima rasti vos keliais paspaudimais. Žmonės skaito straipsnius, žiūri vaizdo įrašus, naudojasi socialiniais tinklais ir klausia dirbtinio intelekto, kokie sutrikimai galėtų paaiškinti jų savijautą. M. Marcinkevičiaus teigimu, domėtis savo sveikata nėra blogai, tačiau problema kyla tuomet, kai žmogus į specialisto kabinetą ateina jau tvirtai įsitikinęs savo diagnoze ir nebenori svarstyti kitų paaiškinimų.

Psichiatras priminė, kad diagnozė nėra vien simptomų sąrašo palyginimas su internete pateikta informacija. Kiekvieno žmogaus situacija individuali, todėl specialistui svarbu suprasti ne tik tai, ką žmogus pasakoja, bet ir tai, kaip, kada bei kokiomis aplinkybėmis pasireiškia jo sunkumai.

Iš anksto susiformavęs įsitikinimas gali trukdyti tiksliai apibūdinti savo savijautą. Žmogus gali nesąmoningai pradėti pasakoti apie simptomus taip, kad jie atitiktų jo pasirinktą diagnozę, o ne atspindėtų visą patirtį. Dėl to kyla neteisingo įvertinimo ir netinkamo gydymo rizika.

Svarbiausia, kad internete ar naudojantis dirbtiniu intelektu gauta informacija nepakeistų profesionalaus įvertinimo. Ji gali paskatinti užduoti klausimų, tačiau galutinės išvados turėtų būti daromos bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistu.

Socialiniai tinklai ir informacijos perteklius: kokia jų kaina?

Pokalbyje aptarta ir tai, kaip šiuolaikinė informacinė aplinka veikia žmogaus psichiką. Karas, nuolatinis naujienų srautas, socialiniuose tinkluose matomas kitų žmonių gyvenimas ir sunkiai apribojamas telefono naudojimas gali didinti psichologinį krūvį. Žmogus nuolat susiduria su informacija, į kurią jaučiasi turintis reaguoti, ir vaizdais, skatinančiais lyginti savo gyvenimą su kitų žmonių patirtimis.

M. Marcinkevičius informacijos perteklių įvardijo kaip vieną svarbių šiuolaikinių nerimo problemų veiksnių. Jis taip pat atkreipė dėmesį į socialinių tinklų naudojimą, kuris gali tapti sunkiai kontroliuojamu įpročiu ir paveikti kasdienį gyvenimą.

„Priklausomybė numeris vienas jau ne alkoholis, o priklausomybė numeris vienas yra socialiniai tinklai.“

Ši mintis ypač aktuali kalbant apie vaikus ir paauglius, kurių psichika dar vystosi. Pasak psichiatro, ankstyvas ir intensyvus ekranų naudojimas kelia klausimų dėl vaikų įpročių, bendravimo ir gebėjimo įsitraukti į realias veiklas. Kai telefonas tampa pagrindiniu laisvalaikio šaltiniu, gali sumažėti laiko, skiriamo žaidimams, gyvam bendravimui ir aplinkos pažinimui.

Vienišumas ir gyvo bendravimo svarba

Socialiniai tinklai žadėjo suartinti žmones, tačiau didelis virtualių kontaktų skaičius ne visuomet reiškia artimą ryšį. M. Marcinkevičius atkreipė dėmesį, kad dalis jaunų žmonių socialiniuose tinkluose turi daugybę kontaktų, tačiau stokoja žmogaus, su kuriuo galėtų nuoširdžiai pasikalbėti apie savo kasdienybę, sunkumus ar asmeninius išgyvenimus.

Ypač svarbus gyvas bendravimas paauglystėje, kai formuojasi santykiai, socialiniai įgūdžiai ir priklausymo bendruomenei jausmas. Virtualus bendravimas gali palaikyti ryšį, tačiau jis ne visada atstoja buvimą kartu, bendras veiklas ir galimybę kurti artimą santykį.

„Galų gale mes patys žinome, kad buvimas bendruomenėje, kažkokioje grupėje, paaugliams yra ypač svarbus.“

Todėl svarbu ne tik kalbėti apie tai, kiek laiko vaikai praleidžia prie ekranų, bet ir pasirūpinti, kuo tą laiką jie gali pakeisti. Bendri užsiėmimai, pomėgiai, būreliai, draugystės ir šeimos laikas padeda kurti ryšius, kurių neįmanoma įvertinti vien sekėjų ar virtualių kontaktų skaičiumi.

Pašnekovas taip pat pabrėžė suaugusiųjų pavyzdžio reikšmę. Vaikai stebi ne tik tai, ką tėvai jiems sako, bet ir tai, kaip patys elgiasi. Jei suaugusieji didelę dienos dalį praleidžia telefonuose, vien draudimų vaikams gali nepakakti. Pokyčiai prasideda ir nuo šeimos susitarimų, bendro laiko bei sąmoningo dėmesio vienas kitam.

Naujos psichikos sveikatos priežiūros galimybės Vilniuje

Pokalbyje M. Marcinkevičius pristatė ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos priežiūros sistemos pokyčius. Pasak jo, per kelis dešimtmečius išsiplėtė ne tik paslaugų spektras, bet ir pagalbos organizavimo galimybės. Šiandien psichikos sveikatos centruose dirba įvairių sričių specialistai, o pagalba apima ne vien stacionarinį gydymą.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre plėtojamos krizių intervencijos, valgymo sutrikimų, savižudybių prevencijos, psichotraumų ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Naujas centro korpusas, apie kurį kalbėta laidoje, skirtas geresnėms sąlygoms pacientams ir specialistams užtikrinti. Jame numatytos erdvės konsultacijoms, grupinei psichoterapijai, reabilitacijai ir stacionariniam gydymui.

Pašnekovas pabrėžė, kad šiuolaikinė psichiatrija apima ne tik ūmių būklių gydymą. Ne mažiau svarbu padėti žmogui po gydymo sugrįžti į kasdienį gyvenimą, atkurti socialinius ryšius, savarankiškumą ir galimybes dalyvauti visuomenėje.

„Tai nėra tik naujas pastatas – tai jau naujasis psichiatrijos veidas.“

Pasak jo, naujos erdvės ir technologiniai sprendimai turi padėti kurti saugesnę, patogesnę ir šiuolaikinius poreikius atitinkančią aplinką. Tai svarbu tiek ūmios pagalbos reikalaujantiems pacientams, tiek žmonėms, kuriems reikalinga ilgalaikė reabilitacija.

Ar psichikos sveikatos diagnozė užkerta kelią visaverčiam gyvenimui?

Visuomenėje vis dar gajūs įsitikinimai, kad kreipimasis į psichiatrą ar nustatyta psichikos sveikatos diagnozė gali apriboti žmogaus profesines galimybes. Pokalbyje M. Marcinkevičius paneigė plačiai paplitusį mitą, kad psichikos sveikatos problemų turintis žmogus automatiškai negali dirbti ar užsiimti įprasta veikla.

Pasak jo, apribojimai priklauso nuo konkrečios situacijos, sveikatos būklės ir darbo pobūdžio. Kai kuriose srityse gali būti taikomi tam tikri reikalavimai, tačiau vien psichikos sveikatos konsultacija ar lengvesnis sutrikimas savaime nereiškia, kad žmogus neteks galimybės dirbti.

Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagalba Lietuvoje prieinama per pirminio lygio psichikos sveikatos centrus. Nors planinių paslaugų ir psichoterapijos prieinamumas gali kelti iššūkių, žmogui, kuris jaučia, kad jo savijauta blogėja, svarbu neatidėlioti kreipimosi į specialistus.

Svarbiausia – nebijoti ieškoti pagalbos

Pokalbis su Martynu Marcinkevičiumi primena, kad psichikos sveikatos sunkumai negali būti paaiškinami vienu veiksniu ar viena diagnoze. Nerimas, nemiga, depresijos simptomai, vienišumas ir sunkumai susikaupti gali būti susiję su skirtingomis aplinkybėmis, todėl svarbu neskubėti savęs diagnozuoti ir ieškoti profesionalios pagalbos.

Šiuolaikinis gyvenimas suteikia daugiau galimybių, informacijos ir patogumų, tačiau kartu reikalauja gebėjimo nustatyti ribas, rūpintis savo kasdieniais įpročiais ir palaikyti artimus ryšius. Sąmoningesnis technologijų naudojimas, gyvas bendravimas ir laiku suteikta specialistų pagalba gali tapti svarbiais žingsniais geresnės savijautos link.