Saugirdas Vaitulionis – žurnalistas, komunikacijos ir rinkodaros specialistas, renginių organizatorius, nuomonės formuotojas, kvapų kūrėjas ir kulinarinių knygų autorius, kurio profesinė veikla apima daugybę skirtingų sričių. Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Saugirdą Vaitulionį apie asmeninio prekės ženklo kūrimą, žinomumo kainą ir atsakomybę socialiniuose tinkluose. Atvirame interviu pašnekovas pasakoja, kaip darbštumas, kūrybiškumas ir profesinė reputacija padeda kurti pasitikėjimą, kodėl jis atsakingai renkasi reklaminius partnerius ir kaip greta žiniasklaidos bei komunikacijos atsirado kvepalų kūrimas ir kulinarinės knygos.

Kūrybininkas, kurio veiklos netelpa į vieną profesiją

Paklaustas, kuo iš tikrųjų užsiima, Saugirdas Vaitulionis pripažįsta, kad į šį klausimą atsakyti nėra paprasta. Kai žmogus vienu metu dirba keliose skirtingose srityse, aplinkiniams gali būti sunku suprasti, kaip žurnalistika, komunikacija, renginiai, kvapai ir kulinarinės knygos telpa viename profesiniame gyvenime.

Pats Saugirdas savo veiklas apibūdina paprastai: „Aš tiesiog esu kūrybininkas su daug idėjų ir lengva verslo gyslele, kur viską apjungiu.“

Jo profesinis kelias prasidėjo televizijoje. Būdamas maždaug dvidešimties, jis pradėjo dirbti Panevėžio televizijoje, vėliau vadovavo žinių tarnybai Kaune, o paskui dirbo TV3 žinių tarnyboje Vilniuje. Naujienų tarnybose praleidęs beveik dešimtmetį, jis nusprendė ieškoti kūrybiškesnio kelio ir išbandyti kitas sritis.

Šiandien skirtingos veiklos jam leidžia nuolat mokytis, įgyvendinti naujas idėjas ir atrasti vis kitokių kūrybos formų. Vis dėlto toks gyvenimo tempas turi ir savo kainą – kai darbų daug, o galvoje nuolat sukasi nauji sumanymai, išmokti ilsėtis tampa nemenku iššūkiu.

Ambicija, darbštumas ir noras nuolat kurti

Pokalbyje Saugirdas prisimena jaunystę, kai drąsa ir pasitikėjimas savimi padėjo atverti profesines duris. Dar būdamas labai jaunas jis prisiėmė didelę atsakomybę žiniasklaidoje, nors šiandien, žvelgdamas atgal, pats stebisi, kiek ryžto tuomet turėjo.

Jo manymu, tam tikras jaunatviškas įžūlumas gali būti naudingas, jeigu jį lydi noras dirbti ir kurti realią vertę. Vien ambicijos nepakanka – svarbu ne tik norėti rezultatų, bet ir įdėti pastangų jiems pasiekti.

Saugirdas atvirai pasakoja, kad daugelį savo veiklų renkasi ne dėl finansinės naudos. Jam svarbus pats kūrybos procesas, galimybė įgyvendinti sumanymus ir džiaugtis tuo, ką daro.

„Aš labai daug dalykų dirbu ne dėl pinigų, o dėl to, kad man jie teikia malonumą.“

Ši nuostata padeda suprasti, kodėl jo profesiniame gyvenime nuolat atsiranda naujų sričių. Kai viena veikla nebesuteikia pakankamai erdvės kūrybai, gimsta kita idėja. Tačiau kartu Saugirdas pripažįsta, kad jam sunku sustoti net tuomet, kai poilsio iš tiesų reikia.

Asmeninis prekės ženklas – ne tik vardas ir žinomumas

Vienas pagrindinių pokalbio klausimų – kaip žmogaus vardas tampa atpažįstamu asmeniniu prekės ženklu. Saugirdo Vaitulionio atveju viešumą lydėjo ne viena veikla, o ilgainiui susiformavęs įvairiapusis profesinis įvaizdis.

Jis prisimena laikotarpį, kai socialiniuose tinkluose pradėjo ryškėti pirmosios nuomonės formuotojų asmenybės. Tuo metu drąsūs pasisakymai ir gebėjimas atkreipti į save dėmesį padėjo išsiskirti. Vis dėlto per daugelį metų keitėsi ne tik socialinių tinklų aplinka, bet ir paties Saugirdo požiūris į viešumą.

Šiandien savo reputaciją jis pirmiausia sieja su darbštumu, kruopštumu ir kokybe. Svarbu ne vien tai, kiek žmonių atpažįsta tavo vardą, bet ir tai, kokią patirtį jie gauna dirbdami su tavimi.

„Arba darom gerai, arba nedarom iš viso.“

Šis principas, pasak Saugirdo, atsispindi tiek jo paties darbe, tiek bendradarbiaujant su komanda. Jis teigia, kad didelė dalis klientų ateina pagal rekomendacijas – žmonės grįžta arba kreipiasi įvertinę ankstesnių darbų rezultatus.

Todėl asmeninis prekės ženklas nėra vien reklaminė kampanija ar gerai parinktas įvaizdis. Jį kuria ilgalaikis pasitikėjimas, profesionalumas ir tai, kaip žmogus įgyvendina savo pažadus.

Socialiniai tinklai ir atsakomybė už viešą žodį

Socialiniai tinklai Saugirdo gyvenime užima svarbią vietą, tačiau kartu jie kelia ir klausimų apie viešo žmogaus atsakomybę. Pašnekovas pasakoja, kad anksčiau dažniau įsitraukdavo į diskusijas ir mėgindavo įrodyti savo tiesą nepažįstamiems komentatoriams. Ilgainiui suprato, kad tokie ginčai atima daug energijos, o jų rezultatas ne visada vertas įdėtų pastangų.

Dabar jis sąmoningiau renkasi, į ką reaguoti, su kuo bendrauti ir kokią aplinką kurti savo socialinių tinklų paskyrose. Ne kiekvienas komentaras reikalauja atsakymo, o ne kiekvienas konfliktas vertas dėmesio.

Kartu su žinomumu, pasak Saugirdo, auga ir atsakomybė. Viešai pasakytas žodis gali sulaukti didelio atgarsio, todėl svarbu įvertinti ne tik tai, ką nori pasakyti, bet ir tai, kokias pasekmes gali sukelti tavo pasisakymas.

Panašūs principai galioja ir renkantis reklaminius partnerius. Saugirdas teigia atsisakantis dalies pasiūlymų ir bendradarbiaujantis su tais prekių ženklais, kurių vertybės jam artimos ir kurių produktais pats pasitiki. Jo požiūriu, trumpalaikė finansinė nauda neturėtų būti svarbesnė už ilgainiui kuriamą santykį su auditorija.

Nuo kvapų mėgėjo iki kvapų kūrėjo

Kita pokalbio dalis skirta Saugirdo aistrai kvapams. Ši veikla prasidėjo nuo netikėto pasiūlymo bendradarbiauti su šeimos įmone, kuriančia kvapus. Iš pradžių tai turėjo būti vienas reklaminis projektas, tačiau netrukus bendradarbiavimas virto bendru kūrybiniu darbu.

Saugirdas pasakoja, kad visada domėjosi kvapais ir pasižymi jautria uosle. Vis dėlto kvapų kūrimas, jo teigimu, nėra paprastas kelių ingredientų sumaišymas. Tai ilgas procesas, reikalaujantis daugybės bandymų, kruopštaus skirtingų natų derinimo ir gebėjimo įsivaizduoti, kokią emociją galutinis aromatas turėtų sukelti.

Kurdami kvapus kartu su profesionaliais parfumeriais, komandos nariai išbando daugybę variantų, kol atranda norimą rezultatą. Saugirdas pabrėžia, kad jo vaidmuo šiame procese – idėjos, kvapo krypties ir norimos emocijos formulavimas, o profesionalūs parfumeriai savo žiniomis padeda sumanymą paversti galutiniu produktu.

Ši veikla jam yra daugiau nei verslas. Tai galimybė tyrinėti pojūčius, kurti ir kartu su komanda įgyvendinti idėjas, kurios vėliau pasiekia žmones Lietuvoje ir užsienyje.

Maistas, kulinarinės knygos ir paprasto recepto vertė

Dar viena svarbi Saugirdo gyvenimo dalis – maisto gaminimas. Šis pomėgis prasidėjo dar vaikystėje, o vėliau virtuvė tapo vieta, kurioje jis gali eksperimentuoti, priimti draugus ir dalytis savo kūryba.

Mintis parašyti kulinarinę knygą kilo iš kasdienių situacijų. Draugai nuolat prašydavo jo receptų ir klausdavo, kaip pagaminti vieną ar kitą patiekalą. Taip atsirado idėja surinkti receptus ir pasiūlyti juos platesnei auditorijai.

Saugirdas norėjo sukurti knygas žmonėms, kurie mėgsta skaniai valgyti, tačiau nenori sudėtingų instrukcijų ir sunkiai randamų ingredientų. Jo požiūriu, geras receptas neturi gąsdinti – jis turi įkvėpti gaminti.

Vėliau atsirado ir sveikesnės mitybos tema. Saugirdas kalba apie galimybę pakeisti vos kelis ingredientus ir taip sukurti sveikesnę mėgstamo patiekalo versiją, neatsisakant skonio ir nebaudžiant savęs drastiškais apribojimais.

Jo santykis su maistu atspindi ir bendresnį požiūrį į gyvenimą: svarbu atrasti pusiausvyrą, mėgautis procesu ir neapsunkinti to, kas gali būti paprasta.

Žinomumo kaina, tikra draugystė ir poreikis atsitraukti

Nors Saugirdo profesinis gyvenimas glaudžiai susijęs su viešumu, renginiais ir nuolatiniu bendravimu, jis pripažįsta, kad vienatvė jam yra būtina. Dirbdamas renginiuose ir susitikdamas su daugybe žmonių, jis atiduoda daug energijos, todėl kartais sąmoningai pasirenka dieną be telefono, žinučių ir socialinių tinklų.

„Man reikalinga tylos diena.“

Tokiomis dienomis Saugirdas stengiasi atsiriboti nuo kasdienių reikalų, ilsėtis ir leisti mintims nurimti. Jis pasakoja, kad tik visiškai atsitraukęs nuo nuolatinio informacijos srauto gali vėl pajusti energiją ir norą grįžti prie darbų.

Pokalbyje paliečiama ir draugystės tema. Pašnekovas skiria daugybę pažįstamų bei bičiulių nuo nedidelio artimiausių draugų rato, kuris išlieka stabilus daugelį metų. Jam svarbu, kad net ir nuolat kintančiame viešumo pasaulyje būtų žmonių, su kuriais sieja ilgalaikis, tikras ryšys.

Kalbėdamas apie žinomumo kainą, Saugirdas pabrėžia ne tiek būtinybę atsisakyti tam tikrų dalykų, kiek atsakomybę už savo veiksmus. Viešas gyvenimas reikalauja daugiau sąmoningumo, tačiau kartu svarbu išsaugoti asmeninę erdvę, artimus santykius ir galimybę būti savimi.

Pokalbio pabaigoje išryškėja pagrindinė mintis: daugybė veiklų gali suteikti gyvenimui spalvų, tačiau ne mažiau svarbu suprasti, kodėl jas renkiesi, kokią vertę kuri ir kada reikia sustoti.