„Vilniaus ritmu“ laidos vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Žilviną Grigaitį – verslininką, stiliaus ikoną ir kūrėją, kuris pastaraisiais metais vis labiau pasineria į juvelyrikos pasaulį. Pokalbis atskleidžia, kaip iš hobio, gimusių iš asmeninės istorijos ir paveldėtų daiktų, išsivystė kūrybinis kelias, jungiantis lietuvišką autentiškumą, pasaulio dizaino patirtis ir norą perteikti lietuvišką tapatybę per estetiką.

Nuo paveldėto lobio iki kūrybinio kelio

Žilvino kūryba prasidėjo iš asmeninio atradimo – paveldėtų šeimos papuošalų, kurie įkvėpė antram gyvenimui prikelti daiktus, turinčius emocinę vertę. Iš pirmųjų sagių, kurios tapo universaliu aksesuaru tiek vyrams, tiek moterims, gimė naujas požiūris į papuošalus kaip į saviraiškos formą, o ne vien prabangos simbolį.

Per kelerius metus hobis peraugo į kryptingą kūrybinį procesą, kuriame Grigaitis pradėjo tyrinėti medžiagų istoriją ir simboliką. Būtent čia atsirado pagrindinė jo kūrybos ašis – lietuviško medžio ir gintaro derinys. Šios medžiagos tapo ne tik estetiniu, bet ir emociniu junginiu, kalbančiu apie tapatybę, laiką ir prigimtį.

Lietuviškas medis ir gintaras – autentiškumo simboliai

Grigaičio kuriami papuošalai – tai savotiškas tiltas tarp praeities ir dabarties. Jo dirbiniuose naudojamas tūkstančio metų senumo ąžuolas, guoba ir autentiškas gintaras, kurie įgauna naują formą per šiuolaikines technologijas ir minimalistinį dizainą.

Kūrėjas pabrėžia, kad lietuviškas medis turi savo „energiją“, o gintaras – istorinį ir emocinį krūvį. Šios medžiagos, pasitelkus modernų apdirbimą, atgimsta netikėtais pavidalais: subtiliose apyrankėse, kaklo papuošaluose, sagėse. Tokie kūriniai tampa ne tik stiliaus, bet ir lietuviško identiteto ženklu.

Kūrybos filosofija: tarp tradicijos ir modernumo

Žilvino požiūris į kūrybą remiasi mintimi, kad tikrasis grožis slypi derinyje – tarp tradicijos ir naujumo, tarp praeities istorijos ir dabarties technologijos. Jo manymu, šiuolaikinė mada vis labiau vertina drąsą būti savitu, todėl ir papuošalas turi kalbėti apie žmogaus individualumą.

Šioje kūrybos kelionėje svarbi ne tik estetika, bet ir emocinis ryšys. Grigaitis pasakoja, kad dažnai įkvėpimo semiasi iš kelionių, istorinių pasakojimų, legendinių juvelyrikos namų, tačiau viską interpretuoja per lietuviškos tapatybės prizmę.

Jis siekia parodyti, kad lietuviškas dizainas gali būti lygus pasauliniams vardams – autentiškas, subtilus, bet turintis savitą charakterį.

Papuošalai, keliantys pasididžiavimą

Žilvino Grigaičio kūryba keliauja toli – nuo Lietuvos iki Šveicarijos, Italijos, Azijos šalių ir net Holivudo. Jo darbais domisi tiek diplomatai, tiek meno kolekcininkai, tiek mados kūrėjai. Tačiau pats Žilvinas sako, kad svarbiausia jam ne garsas ar prabanga, o tai, jog kiekvienas kūrinys skleidžia žinutę apie Lietuvą.

Pasak jo, lietuviškas papuošalas gali būti modernus, universalus ir tinkamas tiek kasdienai, tiek išskirtinėms progoms. Tai nėra tik aksesuaras – tai istorijos fragmentas, atgimęs šiuolaikiniame kontekste.

Kūrybos erdvė – tarp šokolado ir dizaino

Naujausias Žilvino projektas – bendradarbiavimas su „Leonidas“ šokolado butiku Vilniuje, kur pristatoma dalis jo kolekcijos. Šis netikėtas junginys tarp autentiško papuošalo ir prabangaus belgiško šokolado simbolizuoja kūrėjo siekį kurti dialogą tarp skirtingų menų, skonių ir emocijų.

Kolekcijos galima apžiūrėti tiek gyvai Pilies gatvėje, tiek internetinėje svetainėje – čia pristatomi limituotos serijos kūriniai, turintys sertifikatus ir unikalų numerį.

Lietuviškas kūrybos balsas pasauliui

Laidos „Vilniaus ritmu“ pokalbis atskleidžia Žilvino Grigaičio kūrybą kaip pasakojimą apie pasididžiavimą savo šaknimis. Tai istorija apie žmogų, kuris mato vertę paprastume, natūralume ir tikrumo pojūtyje.

Kūrėjas įsitikinęs – lietuviškas medis, gintaras ir kūrybiškumas turi skambėti plačiai. Ir būtent per tokius kūrinius pasaulis gali išgirsti, kad Lietuva yra ne tik moderni, bet ir giliai autentiška.