Pastaraisiais metais darbo rinka keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau. Didėjantis darbuotojų trūkumas, besikeičiantys darbuotojų lūkesčiai ir naujos darbuotojų paieškos tendencijos verčia organizacijas iš naujo vertinti talentų pritraukimą ir išlaikymą. Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina personalo paieškos agentūros „VOODOO“ įkūrėją Saulių Vanagą, kuris dalijasi įžvalgomis apie šiandienos darbo rinkos realijas, darbo pokalbių užkulisius, darbuotojų lojalumą ir tai, kaip darbdaviams prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos.
Pandemija pakeitė požiūrį į darbą
Pasak Sauliaus Vanago, didžiausias lūžis įvyko po COVID-19 pandemijos. Žmonės pradėjo kitaip vertinti savo laiką, o darbas daugeliui nebėra svarbiausias gyvenimo prioritetas.
„Lietuviai iš human doing tapo human being.“
Ekspertas pastebi, kad vis daugiau žmonių pirmiausia ieško gyvenimo kokybės, lankstumo ir prasmingos veiklos, o tik po to vertina atlyginimą ar pareigų pavadinimą. Šie pokyčiai ypač ryškūs tarp jaunesnės kartos darbuotojų.
Kodėl vien atlyginimo nebeužtenka?
Diskusijoje aptariama, kas šiandien lemia darbuotojų pasirinkimą. Nors konkurencingas atlygis išlieka svarbus, ypač aukštos kvalifikacijos specialistams, vis didesnę reikšmę įgauna organizacijos kultūra, vadovo kompetencija, karjeros galimybės ir pasitikėjimu grįsta darbo aplinka.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad skirtinguose sektoriuose darbuotojų motyvacija skiriasi, todėl universalaus recepto nėra – kiekviena organizacija turi suprasti, kas svarbiausia jos žmonėms.
„Tokio lygio pozicijose yra atlyginimas, karjera ir įmonė – kiek tu joje galėsi atsiskleisti, augti ir kokį ryšį sukursi su savo vadovu.“
Darbuotojų išlaikymas prasideda nuo sąžiningumo
Kodėl žmonės palieka naują darbą vos po kelių mėnesių? Saulius Vanagas pabrėžia, kad viena dažniausių priežasčių – neatitikę lūkesčiai. Jei darbdavys nutyli tikrąją organizacijos kultūrą, o kandidatas pagražina savo patirtį ar motyvaciją, ilgalaikio bendradarbiavimo tikėtis sunku.
„Darbuotojai išdirba ilgai tada, jeigu abi pusės yra atviros.“
Laidoje kalbama ir apie vadovavimo pokyčius. Senasis „botago“ principas vis rečiau veikia, o darbuotojai renkasi organizacijas, kuriose jaučia pagarbą, pasitikėjimą ir aiškią lyderystę.
Darbo pokalbių užkulisiai
Pokalbyje nemažai dėmesio skiriama darbo pokalbiams. Aptariamos dažniausios kandidatų klaidos – pagražinta darbo patirtis, nelogiški atlyginimo lūkesčiai, netvarkingi gyvenimo aprašymai ar neapgalvotas kandidatavimas į kelias visiškai skirtingas pozicijas.
Kita vertus, kritikos sulaukia ir darbdaviai, kurie siekdami pritraukti specialistus kartais sukuria pernelyg idealizuotą organizacijos įvaizdį, neatitinkantį realybės.
Ar dirbtinis intelektas pakeis darbuotojus?
Kalbėdamas apie ateitį, Saulius Vanagas prognozuoja, kad dirbtinis intelektas neišnaikins darbo vietų, tačiau iš esmės pakeis daugelio profesijų turinį. Darbuotojams reikės ne konkuruoti su technologijomis, o išmokti jas efektyviai išnaudoti.
„Darbo rinka adaptuosis prie dirbtinio intelekto.“
Anot jo, didžiausią vertę išlaikys žmonės, gebantys prisitaikyti, mokytis ir dirbti kartu su naujomis technologijomis. Taip pat išliks didelė inžinerijos, technologijų ir kitų aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa.
Svarbiausias patarimas abiem pusėms
Laidos pabaigoje pašnekovas pateikia, jo nuomone, svarbiausią patarimą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
„Nemeluokite. Tiesiog nemeluokite.“
Pasak Sauliaus Vanago, atvirumas darbo pokalbiuose ir realūs lūkesčiai yra pagrindas ilgalaikiam bendradarbiavimui. Kuo mažiau pagražintų faktų iš abiejų pusių, tuo didesnė tikimybė sukurti sėkmingus ir ilgalaikius darbo santykius.
