Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Medijų rėmimo fondo vadovą Ruslaną Iržikevičių – žmogų, kuris iš arti mato, kaip keičiasi Lietuvos žiniasklaidos laukas, kokių sprendimų reikia, kad jis išliktų nepriklausomas, stiprus ir tarnaujantis visuomenei. Pokalbis apima temas nuo fondo kūrimo istorijos iki žiniasklaidos iššūkių regionuose, nuo finansavimo mechanizmų iki pasitikėjimo medijomis atkūrimo.

Naujas fondas – naujas požiūris

Iki šiol žiniasklaidos finansavimą Lietuvoje užtikrino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, tačiau, kaip pasakoja Ruslanas Iržikevičius, laikai pasikeitė, o kartu keičiasi ir poreikiai. „Senasis fondas nebeatliepė sparčiai besikeičiančios žiniasklaidos poreikių, todėl buvo nutarta sukurti visiškai naują modelį – Medijų rėmimo fondą,“ sako jis. Šis fondas jau veikia daugiau nei metus ir formuoja naują požiūrį į tai, kaip valstybė turėtų remti visuomenės informavimo priemones.

Šiandien Medijų rėmimo fondas veikia per penkias pagrindines programas – kultūros, regionų, naujienų ir tiriamosios žiniasklaidos, tautinių mažumų bei diasporos, o taip pat specialiąją programą, skirtą toms priemonėms, kurios neteko pajamų dėl azartinių lošimų reklamos draudimų. Kiekviena programa turi savitą misiją ir siekia stiprinti skirtingas žiniasklaidos grandis – nuo kultūrinio turinio iki informacijos prieinamumo atokiausiuose šalies kampeliuose.

Tikslas – išsaugoti ir stiprinti nepriklausomybę

Vienas svarbiausių naujojo fondo bruožų – savitvarkos principas ir politinė nepriklausomybė. „Mūsų taryboje nėra nė vieno valdžios atstovo,“ pabrėžia Iržikevičius. Fondą sudaro trys pagrindiniai dalininkai – Kultūros ministerija, Kultūrinių periodinių leidinių asociacija ir Žurnalistų etikos asociacija. Kiekvienas iš jų turi vienodą balsą sprendimų priėmime, o tai užtikrina pusiausvyrą tarp valstybės, profesinių ir etikos interesų. Toks modelis leidžia išvengti politinio spaudimo, kuris anksčiau neretai keldavo abejonių dėl žiniasklaidos finansavimo skaidrumo.

Fondas taip pat siekia, kad jo remiamos žiniasklaidos priemonės būtų nepriklausomos nuo politinių jėgų ir vietos valdžios interesų. „Jeigu nors 0,1 proc. žiniasklaidos priemonės priklauso politikui, tokios redakcijos finansuoti negalime,“ teigia fondo vadovas. Tai – vienas svarbiausių principų, užtikrinančių, kad parama pasiektų tikrai nepriklausomus informacijos šaltinius.

Žuvys ir meškerės: parama veiklai ir kokybei

Naujasis fondas išsiskiria tuo, kad finansuoja ne tik pavienius projektus, bet ir pačią žiniasklaidos veiklą. Tai reiškia, kad redakcijos gali gauti paramą ne tik straipsnių ar laidų kūrimui, bet ir kasdieniam darbui – kūrybinių darbuotojų atlyginimams, įrangos nuomai ar transliacijos išlaidoms padengti. „Mes ne tik dalijame žuvis, bet ir meškeres,“ šypteli Iržikevičius, kalbėdamas apie tai, kad fondas padeda ne vien išgyventi, bet ir augti, tobulėti, kurti kokybiškesnį turinį.

Toks modelis leidžia žiniasklaidos priemonėms planuoti ilgalaikę veiklą, investuoti į tiriamosios žurnalistikos projektus ir ugdyti naujus profesionalus. Be to, fondas skatina ir naujų iniciatyvų atsiradimą – kiekvienoje programoje atsirado galimybė teikti paraiškas startuoliams, kurie dar tik pradeda veiklą žiniasklaidos lauke.

Regioninė žiniasklaida – demokratijos pagrindas

Didelė pokalbio dalis skirta regioninei žiniasklaidai, kuri, pasak pašnekovo, yra arčiausiai bendruomenių ir žmonių kasdienybės. Tačiau būtent šis sektorius šiandien susiduria su didžiausiais iššūkiais – mažėja skaitytojų, didėja leidybos kaštai, o dalis leidinių visai užsidaro. „Jeigu vietinė žiniasklaida išnyksta, atsiranda informacinės dykumos – vietos, kuriose žmonės nebeturi patikimo informacijos šaltinio. O kai dingsta žiniasklaida, susvyruoja ir demokratija,“ sako Iržikevičius.

Todėl fondas siekia padėti regioniniams leidiniams prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus – atrasti naujus verslo modelius, pereiti nuo popierinės prie skaitmeninės veiklos formų, išlaikant turinio kokybę ir vietinį aktualumą. Kaip pabrėžia fondo vadovas, tik taip galima užtikrinti, kad Lietuvos informacinis žemėlapis neištuštės ir kiekvienas žmogus turės galimybę gauti patikimą informaciją apie savo kraštą.

Pasitikėjimo atkūrimas ir ateities iššūkiai

Laidos pabaigoje aptariamas dar vienas svarbus klausimas – žmonių pasitikėjimas žiniasklaida. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių informaciją semiasi iš socialinių tinklų, o tradicinės medijos autoritetas silpsta. Ruslanas Iržikevičius tiki, kad šią tendenciją dar galima pakeisti. „Žiniasklaida turi pradėti kalbėti apie save – apie savo vertybes, apie klaidas ir pasiekimus. Tik taip galėsime susigrąžinti pasitikėjimą ir parodyti, kad profesionali žurnalistika yra verta paramos,“ sako jis.

Pasak jo, žiniasklaida turi iš naujo įrodyti savo reikšmę demokratijai – parodyti, kad ji ne tik perduoda informaciją, bet ir saugo tiesą, ugdo pilietiškumą, padeda visuomenei suprasti pasaulį. O valstybės parama čia yra ne privilegija, o būtinybė – mechanizmas, leidžiantis laisvai spaudai išlikti stipria ir nepriklausoma.

Šis pokalbis – daugiau nei pasakojimas apie biurokratiją ar finansavimą. Tai gili diskusija apie žiniasklaidos misiją, atsakomybę ir išlikimą demokratinėje visuomenėje. Medijų rėmimo fondas tampa nauju instrumentu, kuris padeda žiniasklaidai ne tik išgyventi, bet ir augti. Kaip apibendrina Ruslanas Iržikevičius, „mes norime, kad Lietuvos žiniasklaida būtų stipri, nepriklausoma ir kokybiška. Tai ne prabanga – tai būtinybė mūsų demokratijai.“