Loterija – daugiau nei bilietėlis

Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbino psichologą, profesorių Prof. Dr. Gediminą Navaitį apie loterijas – reiškinį, kuris vieniems atrodo kaip nekalta pramoga, kitiems – tuščias pinigų švaistymas, o dar kitiems – viltis pakeisti gyvenimą.

Pasak pašnekovo, loterijos žmoniją lydi jau šimtmečius – nuo Senovės Romos iki Kinijos imperijos, kur jos buvo naudojamos net Didžiosios kinų sienos statyboms finansuoti. Tačiau šiandien svarbiausias klausimas – kodėl jos tokios patrauklios šiuolaikiniam žmogui?

Kodėl žmonės žaidžia loterijas?

Tyrimai rodo, kad pagrindinis motyvas – didelio laimėjimo viltis. Net 87 procentai žmonių perka bilietą tikėdamiesi laimėti didelę pinigų sumą, o 76 procentai – bent kažkiek laimėti.

„Pagrindinis motyvas yra noras turėti, laimėti daug pinigų,“ – sako Gediminas Navaitis.

Nors dalis žmonių loteriją įvardija kaip pramogą ar būdą atsipalaiduoti, pinigai išlieka esminiu veiksniu.

Kodėl tikime, nors tikimybė – minimali?

Žmonės dažnai žino, kad tikimybė laimėti yra itin maža, tačiau tai jų nesustabdo. Pasak psichologo, problema slypi mūsų smegenų gebėjime suvokti didelius skaičius ir tikimybes.

„Mūsų smegenys nėra pritaikytos suvokti milijardų ir labai mažų tikimybių,“ – aiškina profesorius, pateikdamas palyginimą tarp milijono sekundžių (11 dienų) ir milijardo sekundžių (apie 37 metus).

Be to, net 40 procentų žmonių mano, kad ankstesni žaidimo rezultatai gali turėti įtakos būsimiems – nors statistiškai tai visiškai nepriklausomi įvykiai.

Prietarai ir iliuzija kontroliuoti sėkmę

Laidoje aptarti ir įvairūs prietarai: „laimingos“ dienos, gimtadieniai, horoskopai, ypatingi skaičiai ar net daiktų lietimas prieš perkant bilietą. Visa tai suteikia žmogui kontrolės iliuziją.

„Žmogus nori jausti, kad jis valdo pasaulį ir likimą,“ – pabrėžia G. Navaitis.

Ši tendencija siejama su universaliu žmogaus poreikiu suteikti prasmę atsitiktinumui.

Ar loterija – priklausomybė?

Nors loterijos dažnai lyginamos su azartiniais lošimais, profesorius pabrėžia, kad Lietuvoje jos nesukelia reikšmingų priklausomybės problemų. Vidutiniškai žmogus loterijoms išleidžia apie 5-6 eurus per mėnesį.

„Kam tai išlaidavimas, o kam – tam tikra pramoga,“ – sako pašnekovas.

Kas nutinka laimėjus didelę sumą?

Profesorius Gediminas Navaitis tyrė žmones, laimėjusius ne mažiau kaip dvejų metų pajamas. Tyrimai rodo, kad dauguma jų savo laimėjimą tvarko racionaliai: apie pusę skiria taupymui ir investavimui, dalį – buičiai gerinti, artimųjų paramai.

Įdomu tai, kad laimėtojai retai kardinaliai pakeičia gyvenimo būdą, o didžiausią pasitenkinimą jiems suteikia ne daiktai, bet nauji įspūdžiai, kelionės ir investicijos į saviugdą.

„Blogiausias variantas – pirkti daiktus. Geriausias – investuoti į patirtis ir kompetencijas,“ – apibendrina psichologas.

Loterija kaip savęs pažinimo būdas

Pasak profesoriaus, net ir nelaimėtas bilietas gali turėti teigiamą poveikį. Pats laukimas ir svarstymai, ką darytume laimėję, leidžia geriau pažinti savo vertybes, norus ir požiūrį į pinigus.

„Už simbolinę sumą žmogus nusiperka galimybę geriau pažinti save,“ – sako Gediminas Navaitis.