Laidoje „Vilniaus ritmu“ viešėjo Dangirutis Janušas, Registrų centro valdybos pirmininkas. Pokalbis atskleidė, kad ši institucija, apie kurią dažniausiai susimąstome tik iškilus problemai, iš tiesų lydi kiekvieną žmogų visą gyvenimą.
„Registrų centras žmogų lydi nuo pradžios iki pabaigos – nuo gimimo įrašo iki testamento registro“, – sako pašnekovas.
Registrų centras tvarko 12 registrų ir daugybę valstybės informacinių sistemų: gyventojų, nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, adresų, testamentų, turto areštų, miškų kadastrą ir kitas. Net jei gyventojas tiesiogiai su jais nesusiduria, šiais duomenimis kasdien naudojasi kitos institucijos.
Kiek apie mus žino valstybė ir kaip saugomi duomenys?
Pokalbyje paliestas jautrus klausimas – duomenų apimtis ir privatumas. Nors Registrų centras valdo didelius informacijos kiekius, jų naudojimas yra griežtai reglamentuotas.
„Žinom daug, bet žinom tiek, kiek reikia. Kiekvienas registras turi savo teisės aktą – kas kaupiama, kaip atnaujinama ir kam duomenys gali būti teikiami“, – pabrėžia D. Janušas.
Juridinių asmenų duomenys yra atviresni, nes tai svarbu skaidrumui ir ekonominiam saugumui. Tuo tarpu fizinių asmenų informacija teikiama tik pagal įstatymus, o didelė dalis statistinių duomenų – nuasmeninti.
Sistemos, kurios stringa, ir realybė už jų
Vienas aktualiausių pokalbio aspektų – techniniai sutrikimai. Pašnekovas atvirai pripažįsta, kad dalis informacinių sistemų yra senos, kurtos dar prieš kelis dešimtmečius, todėl modernizacija neišvengiama.
„Kai kurios sistemos buvo kurtos dar 1999 metais, todėl sutrikimų pasitaiko ir mes to neslepiame“, – teigia jis.
Ypatingas dėmesys skirtas e. sveikatos sistemai – didžiausiam ir sudėtingiausiam Registrų centro projektui.
„Tai yra didžiausias ir skausmingiausias projektas, nes jis tiesiogiai susijęs su žmogaus sveikata – brangiausiu turtu“, – sako D. Janušas.
Per artimiausius 2-3 metus planuojama sistemą iš esmės pertvarkyti, išskaidyti ją į stabilesnius komponentus, kad vienos paslaugos sutrikimas nesustabdytų visos sistemos.
Skaitmeniniai archyvai: tiltas tarp popieriaus ir ateities
Registrų centras saugo milžiniškus archyvus – kilometrais skaičiuojamas dokumentų lentynas Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose ir kituose miestuose. Šiuo metu vykdomas plataus masto skaitmeninimo projektas.
„Kiekvienas lapas yra skenuojamas, atpažįstamas ir archyvuojamas skaitmeniniu formatu“, – pasakoja pašnekovas.
Tai leis greičiau teikti paslaugas, sumažinti rizikas ir užtikrinti dokumentų išsaugojimą ateičiai.
Dirbtinis intelektas ir žmogiškasis faktorius
Nors technologijos sparčiai keičia Registrų centro darbą, žmogaus vaidmuo išlieka esminis.
„Sprendimus vis dar priima žmonės – taip numato įstatymas“, – pabrėžia D. Janušas.
Dirbtinis intelektas ateityje galėtų padėti konsultuojant gyventojus ir gerinant savitarnos patirtį, tačiau akcentuojama, kad skaitmenizacija neturi tapti atskirties priežastimi.
„Skaitmenizavimas neturi būti naujos atskirties pradžia“, – sako pašnekovas, pabrėždamas fizinių padalinių svarbą vyresnio amžiaus ir specialių poreikių turintiems žmonėms.
Pagrindinė žinutė gyventojams
Pokalbio pabaigoje nuskamba paprasta, bet svarbi mintis.
„Po kiekvieno registro yra žmonės. Jei kažkas nesuveikia, reikia suprasti, kad ten dirba tokie patys žmonės, kaip ir mes visi“, – apibendrina Registrų centro valdybos pirmininkas.
Ši laida – tai kvietimas pažvelgti į valstybės registrus ne tik kaip į sistemas, bet ir kaip į žmonių kuriamą, prižiūrimą ir nuolat tobulinamą infrastruktūrą.
