Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kartu su organizacijos „Augalyn“ vadove Meda Šermukšne ir „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos koordinatore, mitybos ir maitinimo specialiste Estera Asačiovaite aptaria vaikų mitybą, sveikų pusryčių svarbą ir besikeičiančius vaikų bei paauglių mitybos įpročius. Kodėl vis daugiau mokinių praleidžia pusryčius, kaip paskatinti vaikus rinktis sveikesnį maistą ir kokie pusryčiai suteikia augančiam organizmui reikalingos energijos? Specialistės dalijasi praktiniais patarimais, kaip formuoti sveikesnius įpročius šeimoje, atrasti augalinio maisto alternatyvas ir paversti pusryčius malonia kasdienybės dalimi.
Kodėl pusryčiai vis dažniau praleidžiami?
Higienos instituto tyrimų duomenimis, Lietuvoje kasdien pusryčiauja apie 39 proc. mokinių, o Vilniuje šis rodiklis siekia 50,5 proc. Dar 2016 metais kasdien pusryčiaudavo beveik 52 proc. mokinių. Specialistės atkreipia dėmesį, kad šiam pokyčiui įtakos turi ne viena priežastis: vėlesnis ėjimas miegoti, laikas prie ekranų, miego trūkumas, skubėjimas ir nereguliari dienotvarkė.
Paauglystėje savarankiškumas didėja, todėl vaikai patys dažniau sprendžia, ką ir kada valgyti. Praleisti pusryčiai gali lemti nereguliarų valgymą, didesnį norą užkandžiauti ir ne visada palankius maisto pasirinkimus. Be to, augančiam organizmui reikia energijos tiek protinei veiklai, tiek fiziniam aktyvumui.
Kas turėtų atsidurti vaikų pusryčių lėkštėje?
Svarbu ne tik tai, ar vaikas papusryčiauja, bet ir ką jis valgo. Visaverčius pusryčius turėtų sudaryti įvairūs produktai, suteikiantys baltymų, riebalų, angliavandenių ir skaidulinių medžiagų. Specialistės aptaria košių, vaisių, uogų, daržovių, ankštinių produktų, humuso ir kitų augalinių pasirinkimų naudą.
Meda Šermukšnė skatina į vaikų kasdienę mitybą įtraukti daugiau augalinio maisto. Tai gali būti paprastas būdas paįvairinti racioną ir papildyti jį skaidulomis. Nebūtina iš karto atsisakyti įprastų produktų – galima pradėti nuo daržovių, kruopų ar ankštinių šalia jau pamėgtų patiekalų.
Estera Asačiovaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir skubant verta ieškoti maistingesnių alternatyvų. Pavyzdžiui, bananas gali būti geriau nei visiškai praleisti pusryčiai, tačiau šalia jo rekomenduojama turėti baltymų arba riebalų šaltinį, kuris padėtų ilgiau išlaikyti sotumą.
Rytas prasideda iš vakaro: kaip pasiruošti pusryčiams?
Kai rytais trūksta laiko, sprendimų verta ieškoti dar vakare. Galima iš anksto užmerkti avižas, pasiruošti košę, supjaustyti daržoves ar suplanuoti kitos dienos patiekalus. Tarp aptariamų idėjų – per naktį brinkintos avižos, pudingai su uogomis, naminiai granolos batonėliai ir daržovės su humusu.
Meda Šermukšnė pabrėžia, kad svarbiausia nepradėti nuo didelių pokyčių: „Rytas prasideda vakare.“ Net ir nedidelis pasiruošimas gali palengvinti rytinę rutiną ir padėti išvengti situacijų, kai vienintelė išeitis tampa greitas, mažiau maistingas užkandis.
Kaip išvengti konfliktų prie pusryčių stalo?
Nuolatinis raginimas valgyti ne visada padeda. Priešingai, spaudimas gali paskatinti vaiką dar labiau priešintis. Specialistės siūlo įtraukti vaikus į sprendimus: kartu planuoti pusryčius, rinktis produktus parduotuvėje, gaminti ir ieškoti patiekalų, kurie būtų ne tik naudingi, bet ir skanūs.
„Reikėtų tėvams įtraukti kiek įmanoma pačius paauglius į tą sprendimo priėmimą“, – pataria Meda Šermukšnė.
Svarbus ir suaugusiųjų pavyzdys. Vaikai stebi, ką valgo jų tėvai, todėl bendri pusryčiai ir šeimos įpročiai gali tapti natūralia paskata išbandyti naujus produktus. Pokyčiai neturi vykti per prievartą – kartais užtenka pasiūlyti paragauti naujo skonio ar leisti pačiam vaikui pasirinkti.
Kai atsisakymas valgyti slepia daugiau nei įprotį
Pokalbyje aptariama ir jautresnė tema – paauglių santykis su savo kūnu, socialinių tinklų įtaka, nerimas ir nepasitenkinimas išvaizda. Estera Asačiovaitė atkreipia dėmesį, kad nuolatinis pusryčių ar kitų valgymų praleidimas ne visada yra vien dienotvarkės klausimas. Tėvams svarbu stebėti vaikų elgesio pokyčius, domėtis jų savijauta ir kurti pasitikėjimu grįstą ryšį. Pastebėjus nerimą keliančius požymius, gali prireikti ir psichologo pagalbos.
Sveikesni įpročiai kuriami ne tik namuose
Didelė atsakomybė tenka ir ugdymo įstaigoms. Viešnios pasakoja apie mokyklų maitinimo organizavimą, sveikatai palankesnių patiekalų paieškas, mokymus tėvams ir maitinimo specialistams bei praktines dirbtuves. Taip pat aptariama, kaip padėti vaikams atrasti įvairesnius skonius, kodėl svarbu atsižvelgti į jų poreikius ir kaip šeimos bei mokyklos bendradarbiavimas gali prisidėti prie geresnių mitybos įpročių.
Meda Šermukšnė dalijasi ir Ukmergės darželių pavyzdžiu, kuriame didesnis dėmesys ekologiškam, augaliniam ir sveikatai palankesniam maistui buvo siejamas su teigiamais vaikų lankomumo pokyčiais.