Autorių teisės ir gretutinės teisės muzikos industrijoje yra svarbios kiekvienam kūrėjui, atlikėjui ir prodiuseriui. Laidoje „Kurk legaliai“ vedėjas Giedrius Abromavičius kartu su muzikos prodiuseriu ir didžėjumi Jonu Nainiu bei asociacijos AGATA atstove Martyna Gudaite-Gulbinėne aptaria muzikos autorių teises, muzikos licencijas ir teisėtą muzikos kūrinių naudojimą. Pašnekovai pasakoja apie senų kūrinių prikėlimą naujam gyvenimui, atlygio paskirstymą ir susitarimus, kuriuos būtina sudaryti prieš naudojant svetimą kūrybą. Kodėl muzikos industrijoje svarbu žinoti ne tik tai, kaip kurti, bet ir tai, kam priklauso teisės į kūrinį?
Autorių ir gretutinės teisės: kuo jos skiriasi?
Pirmiausia pokalbyje išsiaiškinama, kas yra autorių ir gretutinės teisės ir kokius žmones jos saugo. Autorių teisės priklauso kūrinių autoriams – tekstų kūrėjams, kompozitoriams ir kitiems menininkams, o gretutinės teisės apima atlikėjus bei fonogramų gamintojus.
Martyna Gudaitė-Gulbinėnė paaiškina, kad šios teisės ypač aktualios šiuolaikinėje muzikos rinkoje, kurioje atlikėjas dažnai pats kuria muziką, ją įrašo, prodiusuoja ir leidžia. Todėl viename muzikos kūrinyje gali susitikti daugybė skirtingų kūrybinių indėlių, kurių kiekvienas turi būti tinkamai įvertintas.
Pašnekovė atkreipia dėmesį į esminį principą: „Autorių teisė yra ne apie draudimus, o apie tai, kaip ir dėl ko reikėtų susitarti.“
Remiksai ir senų kūrinių prikėlimas naujam gyvenimui
Viena pagrindinių pokalbio temų – muzikos kūrinių perdarymas ir jų panaudojimas kuriant naują skambesį. Jonas Nainys dalijasi asmenine patirtimi, susijusia su 2024 metais išleistu albumu „Noru šokt“. Jame pristatyta 12 kūrinių, kurių pagrindas – anksčiau išleista muzika, naujai aranžuota ir pritaikyta šiuolaikiniam skambesiui.
Prodiuseris pasakoja, kad kūrybinis procesas neapsiribojo darbu studijoje. Ne mažiau svarbi jo dalis buvo susisiekti su originalių kūrinių autoriais, pristatyti savo idėją ir susitarti dėl jų muzikos panaudojimo. Pasak Jono, daugelis kūrinių jam turėjo asmeninę reikšmę, todėl norėjosi ne tik sukurti naują versiją, bet ir išsaugoti pagarbą originaliai kūrybai.
Jis pabrėžia, kad svarbiausia – ne vien komercinė nauda, bet ir nuoširdus požiūris į kūrinį bei jo autorius. Dėl to susitarimai, paremti aiškia vizija ir abipuse pagarba, gali tapti galimybe senai muzikai sugrįžti pas klausytojus.
Remiksas, koveris ir interpolacija – ne tas pats
Ar galima paimti tik gerai žinomą dainos priedainį ir sukurti visiškai naujus posmus? Ar leidimas naudoti kūrinį automatiškai suteikia teisę jį keisti? Pokalbyje aptariami skirtingi muzikos kūrinių panaudojimo būdai ir jų teisiniai skirtumai.
Jonas Nainys pasakoja apie interpolacijos idėją – kai naujame kūrinyje panaudojama tam tikra jau egzistuojančio kūrinio dalis, pavyzdžiui, priedainis ar melodinis motyvas, o likusi muzika kuriama iš naujo. Taip pat aptariami koveriai, remiksai ir semplavimas.
Martyna Gudaitė-Gulbinėnė primena, kad kiekvienu atveju svarbu konkrečiai susitarti, kokia kūrinio dalis bus naudojama ir kokie pakeitimai galimi. Vien leidimas panaudoti muziką nereiškia, kad ją galima laisvai perdaryti bet kokiu būdu.
Kaip paskirstomas atlygis muzikos kūrėjams?
Dar viena svarbi tema – atlygio paskirstymas. Kai kuriant naują kūrinio versiją dalyvauja originalūs autoriai, nauji aranžuotojai, atlikėjai ir įrašų gamintojai, reikia susitarti, kaip bus paskirstomos teisės ir pajamos.
Martyna paaiškina, kad egzistuoja rekomenduojami atlygio paskirstymo principai, tačiau galutinės sąlygos priklauso nuo konkretaus susitarimo. Svarbu įvertinti visų kūrinyje dalyvaujančių žmonių indėlį. Kai kuriais atvejais nauja kūrinio versija gali suteikti antrą gyvenimą seniai skambėjusiai muzikai, o kartu sugrąžinti pajamas ir originaliems jos autoriams.
Pokalbyje taip pat pristatoma kolektyvinių licencijų sistema. AGATA atstovė paaiškina, kaip už muzikos naudojimą viešose erdvėse, radijuje, televizijoje, restoranuose, baruose ar sporto klubuose surinktos lėšos pasiekia atlikėjus ir fonogramų gamintojus. Aptariama, kaip svarbu registruoti kūrinius, pateikti informaciją apie jų dalyvius ir užtikrinti, kad atlygis pasiektų tuos, kuriems jis priklauso.
Muzika renginiuose, įmonių šventėse ir reklamose: kada būtinas leidimas?
Ar galima savo renginyje naudoti žinomo atlikėjo muziką? O jeigu tai įmonės jubiliejus, privati šventė ar renginys, kurio metu filmuojamas reklaminis vaizdo įrašas?
Pašnekovai atskiria privačius ir komercinius muzikos naudojimo atvejus. Martyna pabrėžia, kad įmonės renginyje naudojama muzika gali būti susijusi su komercine veikla, todėl svarbu įvertinti licencijavimo sąlygas ir tinkamai pasirūpinti leidimais.
Taip pat aptariama dažna klaida – manyti, kad pasamdžius atlikėją koncertui automatiškai įgyjama teisė vėliau naudoti jo pasirodymo įrašus įmonės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ar reklaminėse kampanijose. Pašnekovė pabrėžia, kad tokį panaudojimą reikia aptarti atskirai.
Ne mažiau jautrus klausimas – muzikos naudojimas politiniuose renginiuose ir reklamoje. Kūrinio panaudojimas tam tikrame kontekste gali sudaryti įspūdį, kad atlikėjas palaiko konkrečią politinę idėją, produktą ar veiklą. Todėl svarbus ne tik finansinis atlygis, bet ir kūrėjo teisė spręsti, su kuo bus siejamas jo vardas bei kūryba.
Kokios klaidos gali brangiai kainuoti?
Pokalbyje aptariama ir atsakomybė už neteisėtą muzikos panaudojimą. Šiandien skaitmeninės platformos turi automatizuotus turinio atpažinimo mechanizmus, todėl net ir trumpas svetimos muzikos fragmentas gali būti atpažintas. Tai aktualu ne tik profesionaliems muzikantams, bet ir turinio kūrėjams, filmuojantiems vaizdo įrašus, reklamas ar socialinių tinklų turinį.
Pašnekovai primena, kad leidimų klausimus geriausia išspręsti dar prieš pradedant kūrybinį procesą. Jonas Nainys pasakoja, kad pats pirmiausia kreipiasi į kūrinio autorius ir tik gavęs pritarimą imasi darbo studijoje.
„Kam gaišti laiką, jeigu gerai gausis ir paskui autorius nesutiks?“ – svarsto prodiuseris, pabrėždamas, kad išankstinis susitarimas padeda išvengti bereikalingo darbo ir galimų nesutarimų.
Patarimai jauniesiems muzikos kūrėjams
Pokalbio pabaigoje Jonas Nainys dalijasi mintimis apie jaunųjų atlikėjų kelią, kūrybinį augimą ir santykį su kitų žmonių darbais. Pasak jo, pradžioje natūralu mokytis iš savo autoritetų, bandyti atkartoti jų kūrybos principus, tačiau ilgainiui svarbu atrasti savitą skambesį ir balsą.
Prodiuseris pastebi, kad jaunieji kūrėjai kartais pernelyg daug energijos skiria kitų atlikėjų vertinimui ir kritikai, užuot ją nukreipę į savo kūrybą. Jis ragina daugiau laiko praleisti studijoje, mokytis, eksperimentuoti ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių.
„Geriau tą laiką skirti studijai savo, ir daryti savo kažkokius darbus“, – pataria Jonas.
Projektą „Kurk legaliai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.