Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina leidyklos „Lapas“ vadovę Ūlą Ambrasaitę ir tarptautinio literatūros festivalio „Bookfest Vilnius“ direktorę Rasą Markūnaitę. Pokalbyje pristatomas naujas literatūros festivalis, kuris vasario 25-28 dienomis vyks Šiuolaikinio meno centre. Viešnios pasakoja apie festivalio atsiradimo idėją, būsimą programą, susitikimus su Lietuvos ir užsienio autoriais, diskusijas, meno knygas bei besikeičiančią skaitymo kultūrą. Taip pat aptariama, kaip knygos buria bendruomenes, keičiasi skaitytojų įpročiai ir kokią vietą literatūra užima šiuolaikiniame miesto gyvenime.

Naujas festivalis – poreikis, kurį pajuto patys leidėjai

„Bookfest Vilnius“ idėja gimė leidybos profesionalams kalbantis apie knygų leidybos ciklą ir Vilniaus kultūrinį kalendorių. Organizatorės pasakoja, kad vasario pabaiga leidėjams yra svarbus laikotarpis, todėl tuomet atsiradusi laisva vieta renginių kalendoriuje paskatino ieškoti naujo formato. Festivalio reikėjo ne tik leidėjams, bet ir autoriams bei skaitytojams, norintiems susitikti, pristatyti naujas knygas ir atrasti literatūrą iš skirtingų perspektyvų.

„Mes negalim praleisti šitos progos, mums jos reikia tiek kaip patiems skaitytojams, tiek mūsų autoriams, kurių knygas mes leidžiame, ir, aišku, reikia mums patiems“, – apie festivalio atsiradimo priežastis pasakoja viena iš organizatorių.

Nors renginio data sutampa su įprastu Vilniaus knygų mugės laikotarpiu, „Bookfest Vilnius“ sieks pasiūlyti kitokią patirtį. Organizatorės pabrėžia, kad tai bus naujas formatas, suteikiantis daugiau laisvės eksperimentuoti, jungti skirtingas meno ir kultūros sritis bei kurti naujas tradicijas.

„Knygos skaito miestą“ – literatūra išeina už įprastų erdvių

Festivalio šūkis „Knygos skaito miestą“ kviečia pakeisti įprastą žvilgsnį į knygas. Dažniausiai kalbame apie tai, kaip žmonės skaito knygas ir kokį įspūdį jos palieka skaitytojams, tačiau šįkart siūloma pažvelgti ir iš kitos pusės – kaip miestas atsispindi literatūroje ir kokį pėdsaką palieka knygose.

Pagrindine festivalio erdve pasirinktas Šiuolaikinio meno centras. Pasak organizatorių, šis pasirinkimas susijęs ne tik su patogia centrine lokacija ir galimybe priimti didelį lankytojų skaičių, bet ir noru sujungti literatūrą su šiuolaikiniu menu. Festivalio programa neapsiribos vien pastato erdvėmis – dalis veiklų ir idėjų persikels į kitas Vilniaus vietas.

„Knygos keliauja po miestą, mes galime skaityti parkuose, skveruose, viešajame transporte, baruose ir kitose erdvėse“, – apie festivalio šūkio idėją kalba pašnekovės.

Šiuolaikinio meno centras taps ne tik pagrindine renginio vieta, bet ir programos partneriu. Kartu kuriama meno knygų erdvė, kurioje bus siekiama atkreipti dėmesį į leidinius, dažnai liekančius tradicinių literatūros renginių nuošalyje.

Programa – nuo knygų pristatymų iki aktualių visuomenės diskusijų

Per keturias festivalio dienas planuojama daugiau nei 50 Lietuvos ir užsienio leidyklų, knygynų bei kultūros organizacijų pasirodymų. Lankytojai galės susipažinti su naujomis lietuvių autorių knygomis, susitikti su užsienio rašytojais ir leidėjais, dalyvauti diskusijose bei atrasti skirtingas literatūros ir meno formas.

Organizatorės pabrėžia, kad svarbiausias tikslas nėra kuo didesnis renginių skaičius. Norima sukurti kruopščiai apgalvotą programą, kurioje literatūra taptų atspirties tašku kalbėtis ir apie platesnius šiandienos klausimus. Todėl diskusijose numatoma aptarti politiką, ekonomiką, šiuolaikybės iššūkius, kultūros politiką ir finansavimą.

Atskira programos kryptis bus skirta meno knygoms, o lankytojų lauks ir dar neatskleisti vakariniai bei naktiniai renginiai. Organizatorės tikisi, kad festivalis nesibaigs kartu su įprastomis darbo valandomis ir taps proga literatūros bendruomenei susitikti neformalioje aplinkoje.

Šiuo metu programa dar kuriama. Pirmuosius užsienio svečių vardus organizatorės planuoja pradėti skelbti gruodį, o išsamesnė festivalio programa turėtų būti pristatyta sausio pradžioje.

Ar žmonės vis dar skaito? Keičiasi ne knygų reikšmė, o skaitymo formos

Pokalbyje nemažai dėmesio skirta besikeičiantiems skaitymo įpročiams. Nors viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie mažėjantį jaunimo susidomėjimą knygomis, Ūla Ambrasaitė siūlo į šią tendenciją pažvelgti plačiau. Jos teigimu, vien statistiniai duomenys ne visada atskleidžia tikrąjį skaitymo kultūros vaizdą.

Pašnekovė atkreipia dėmesį į augantį knygų matomumą populiariojoje kultūroje, knygų klubų populiarėjimą, leidinių kolekcionavimą ir senų knygų sugrįžimą naujais viršeliais bei serijomis. Knyga vis dažniau tampa ne tik skaitiniu, bet ir kultūros, mados bei bendruomeniškumo dalimi.

Svarbiu veiksniu tampa ir noras atsitraukti nuo nuolatinio skaitmeninio turinio srauto. Fizinis leidinys, susitikimas knygų klube ar pokalbis su draugais apie perskaitytą kūrinį gali tapti sąmoningu pasirinkimu skirti laiko gilesniam turiniui.

„Knygos niekur nedings iš mūsų gyvenimo“, – optimistiškai į skaitymo ateitį žvelgia pašnekovė.

Leidėjų pasirinkimai: ne tik bestseleriai, bet ir savas skonis

Pokalbyje aptarta ir tai, kaip leidyklos renkasi knygas, kurias verta išleisti, bei nuo ko priklauso jų sėkmė. Pasak Ūlos Ambrasaitės, leidybos rinkoje vis daugiau reikšmės įgyja leidyklų individualus skonis, misija ir gebėjimas atrasti savo nišą. Jei anksčiau leidėjai dažnai ieškodavo galimybės perimti populiarų tarptautinį bestselerį, šiandien dalis jų sąmoningai renkasi kitą kelią – pristatyti skaitytojams mažiau pažįstamas, tačiau vertingas knygas iš skirtingų kultūrų ir kalbų.

Vis dėlto knygos komercinės sėkmės tiksliai numatyti neįmanoma. Užsienyje didelio populiarumo sulaukęs kūrinys nebūtinai taps bestseleriu Lietuvoje, o net ir gerai pažįstamas autorius negali garantuoti vienodų kiekvienos knygos pardavimų rezultatų.

Organizatorės taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad leidybos lauke svarbūs ne tik pardavimai, bet ir leidėjų bei skaitytojų santykis, galimybė atrasti naujus autorius ir kurti ilgalaikį susidomėjimą literatūra.

Festivalis kaip bendruomenės susitikimo vieta

„Bookfest Vilnius“ sieks tapti ne tik vieta, kurioje galima įsigyti knygų ar susitikti su autoriais, bet ir erdve, kurioje mezgasi nauji ryšiai. Organizatorės jau dabar pastebi didelį leidyklų, kultūros organizacijų ir skaitytojų norą prisidėti prie festivalio: siūlomos idėjos, renginiai, pagalba organizuojant veiklas.

Tikimasi, kad festivalis paskatins žmones ne tik ateiti į renginius, bet ir toliau bendrauti, diskutuoti apie knygas bei burti skaitytojų bendruomenes. Atskiro dėmesio sulauks vaikai ir paaugliai – jiems planuojama interaktyvesnė programa, susijusi ne tik su knygų iliustracijomis ar piešimu, bet ir su kitomis meno bei saviraiškos formomis.

Organizatorėms svarbu, kad lankytojai iš festivalio išsineštų ne vien naują knygą, bet ir naują mintį, klausimą ar požiūrį. Vienu iš sėkmės kriterijų jos laiko dalyvių pasitenkinimą, prasmingus susitikimus ir galimybę užmegzti ryšį tarp leidėjų bei skaitytojų.

„Mes ne tik norime organizuoti renginį, bet ir galvoti apie jausmą, kurį norime ištransliuoti žmonėms, lankytojams“, – pabrėžia festivalio direktorė Rasa Markūnaitė.