Vilniaus istorija slepia kur kas daugiau, nei galime pamatyti kasdien vaikščiodami miesto gatvėmis. Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kartu su dramaturgu Rimantu Rybačiausku ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus atstovu Vytautu Starikovičiumi pristato audiovizualinį kūrinį „Atsargiai, Vilnius!“, kviečiantį naujai atrasti Vilniaus senamiestį, jo gatvių istoriją ir pamirštą kultūros paveldą. Tai netradicinė kelionė, kurioje susipina istoriniai pasakojimai, archyviniai vaizdai, muzika ir šiuolaikinės technologijos. Kūrėjai atskleidžia, kokias istorijas slepia pažįstamos miesto vietos, kokius pėdsakus paliko skirtingos bendruomenės ir kaip šiandien galime iš naujo pažinti Vilnių.
Vilnius, kurį pasakoja šeši skirtingi personažai
„Atsargiai, Vilnius!“ nėra įprasta ekskursija su gidu. Tai audiovizualinis potyris, kurio metu žmogus keliauja miesto gatvėmis, klausosi pasakojimų ir muzikos, o savo telefono ekrane mato su konkrečiomis vietomis susijusią archyvinę medžiagą.
Dramaturgas Rimantas Rybačiauskas pasakoja, kad vienas svarbiausių kūrinio sumanymų buvo sukurti daugiabalsį Vilniaus pasakojimą. Tam pasirinkti šeši skirtingų tautybių personažai, kurių kiekvienas į miestą žvelgia savaip. Jų istorijos ne visuomet sutampa, kartais net prieštarauja viena kitai, tačiau būtent iš šių skirtingų perspektyvų kuriamas daugiasluoksnis miesto paveikslas.
Personažai nėra istorinės asmenybės. Tai kūrėjų vaizduotės sukurti pasakotojai, leidžiantys atskleisti skirtingas miesto patirtis, santykį su jo praeitimi ir atmintimi. Jų balsus papildo kompozitoriaus Andriaus Širio sukurta muzika, kurioje susipina elektroniniai garsai, gyvos muzikos elementai ir skirtingos nuotaikos.
Miesto randai: istorijos, kurių negalima pamiršti
Kuriant audiovizualinį pasakojimą, ypatingas dėmesys skirtas Vilniaus istoriniams randams. Tai ne tik fiziniai miesto pokyčiai, bet ir prarastos bendruomenės, išnykę pastatai, istoriniai konfliktai bei skirtingų tautų ir kultūrų palikti pėdsakai.
Vienas ryškiausių pavyzdžių pokalbyje – Vokiečių gatvė. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžios sprendimais ji buvo iš esmės pakeista, nugriauta viena jos pusė. Šiandien gatvėje vėl vykstantys atnaujinimo darbai kūrėjams tapo galimybe sugretinti skirtingus istorinius laikotarpius ir priminti, kaip nuolat keitėsi miesto veidas.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus atstovas Vytautas Starkovičius atkreipia dėmesį, kad Vilnius visada buvo Rytų ir Vakarų sankirtoje. Jo istorijoje susipina skirtingų tautų, religijų ir bendruomenių patirtys. Pokalbyje aptariama žydų bendruomenės istorija, stačiatikių ir unitų paveldas, lenkų tautinės mažumos santykis su miestu ir skirtingos istorinės atmintys.
Šios istorijos ne visuomet patogios, tačiau jos yra neatsiejama Vilniaus tapatybės dalis. Kaip kalbėti apie skirtingas istorines patirtis, netektis ir konfliktus? Kaip išmokti pažvelgti į praeitį ne tik iš savo perspektyvos?
Kai muziejus išeina į miesto gatves
Vienas išskirtiniausių projekto elementų – muziejų ir kitų kultūros institucijų sukaupto skaitmeninio paveldo panaudojimas. Kūrybiniame darbe pasitelkta daugiau nei šimtas archyvinių vaizdų iš muziejų, archyvų, bibliotekų ir kitų kultūros institucijų kolekcijų.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) specialistai prisidėjo istorine ir vizualine medžiaga. Buvo ieškoma tokių vaizdų, kurie ne tik iliustruotų pasakojimus, bet ir sukurtų papildomą, savarankišką istorijos sluoksnį.
Rimantas Rybačiauskas išskiria vieną svarbiausių šio sumanymo aspektų:
„Paprastai mes einam patirti muziejinio eksponato į muziejų. O čia, tam, kad mes patirtume eksponatus, mes turime išeiti iš muziejaus į gatvę.“
Archyviniai vaizdai leidžia iš naujo pamatyti pažįstamas miesto vietas. Kartais ekrane pateikiamas visas istorinis vaizdas, o kartais priartinamos mažos jo detalės, kurios įprastai galėtų likti nepastebėtos. Taip žiūrovas kviečiamas ne tik klausytis, bet ir aktyviai stebėti aplinką.
Kūrėjas šį procesą vadina „dėmesio režisūra“ – siekiu tinkamu momentu paskatinti žmogų pažvelgti į telefono ekraną ir atrasti tai, kas papildo jo buvimo konkrečioje miesto vietoje patirtį.
Kaip veikia „Atsargiai, Vilnius!“?
Norint išbandyti audiovizualinį kūrinį, nereikia atsisiųsti specialios programėlės ar įsigyti bilieto. Pakanka išmaniojo telefono, interneto ryšio ir ausinių.
Kelionė prasideda prie Paveikslų galerijos vartų, Didžiojoje gatvėje. Atidarius projekto interneto svetainę ir atlikus trumpą pradinę konfigūraciją, pasakotojai pradeda vesti lankytoją pasirinktu maršrutu. Telefono vietos nustatymo funkcija padeda susieti pasakojimus su konkrečiomis miesto vietomis, o žemėlapis leidžia orientuotis kelionėje.
Projektą galima patirti individualiai arba kartu su kitais žmonėmis. Numatyta ir grupės funkcija, leidžianti keliems dalyviams vienu metu klausytis to paties turinio savo telefonuose. Kūrėjai mano, kad tai gali būti įdomi patirtis šeimoms su vyresniais vaikais ar moksleivių grupėms, nes pasakojimai kelia klausimų ir skatina diskutuoti apie miesto istoriją.
Svarbu ir tai, kad kūrinys yra nemokamas bei pasiekiamas visiems norintiems jį išbandyti.
Kodėl svarbu išsaugoti miesto atmintį?
Pokalbio pabaigoje pašnekovai kalba ne tik apie patį projektą, bet ir apie platesnę kultūros paveldo ateitį. Skaitmeninės technologijos suteikia galimybę muziejų sukauptą informaciją pristatyti naujais būdais, priartinti ją prie žmonių ir atrasti naujas istorinių pasakojimų formas.
Rimantas Rybačiauskas atkreipia dėmesį, kad kūrinys kalba ne vien apie tai, ką Vilnius išgyveno, bet ir apie tai, kas nutinka, kai miesto istorijos pamirštamos. Pasakojimai šiame projekte tampa gyva miesto atminties dalimi, o jų praradimas verčia susimąstyti, kiek daug galime netekti nustoję domėtis savo aplinka.
„Atsargiai, Vilnius!“ kviečia sulėtinti žingsnį, atidžiau pažvelgti į pažįstamas gatves ir suprasti, kad miestas nėra vien pastatai ar geografiniai taškai. Tai daugybės žmonių gyvenimai, skirtingos kultūros, istoriniai lūžiai ir dar ne iki galo papasakotos istorijos.