Augalinis maistas šiandien vis dažniau tampa ne tik veganų ar vegetarų pasirinkimu, bet ir platesnės sveikesnės bei įvairesnės mitybos dalimi. Apie augalinę mitybą, jos poveikį sveikatai, maisto įvairovę ir augalinio maisto vietą Lietuvoje laidoje „Vilniaus ritmu“ Jūratė Pilibaitienė kalbasi su „Augalyn“ komunikacijos vadove Rūta Opanovičiene ir organizacijos vadove Meda Šermukšne. Pokalbyje aptariamas ir Vilniuje vyksiantis „Augalyn Fest“ – augalinio maisto festivalis, kviečiantis ne tik ragauti, bet ir daugiau sužinoti apie kasdienius mitybos pasirinkimus.

Nuo pikniko iki „Augalyn Fest“

Pokalbio pradžioje viešnios pristato „Augalyn Fest“ – renginį, iš penkerius metus organizuoto augalinio pikniko išaugusį į didesnį festivalį Vilniaus centre. Šventėje lankytojų laukia augalinis maistas, degustacijos, dirbtuvės, diskusijos, muzika, veiklos šeimoms ir įvairios pramogos.

Pasak Rūtos Opanovičienės, augantis renginys atspindi ir besiplečiančią auditoriją. Augalinis maistas vis mažiau suvokiamas kaip pasirinkimas, skirtas tik nedidelei žmonių grupei.

„Augalinį maistą mes valgom visi“, – pokalbyje primena Meda Šermukšnė, pabrėždama, kad svarbiausia ne skirstyti žmones pagal jų mitybos pasirinkimus, o atrasti daugiau galimybių savo lėkštėje.

Ne atsisakymai, o atradimai

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – požiūris į augalinę mitybą. „Augalyn“ atstovės pabrėžia, kad organizacijos tikslas nėra įtikinti žmones atsisakyti mėgstamų produktų ar kardinaliai pakeisti savo mitybą. Priešingai – norima parodyti, kaip paprastais būdais galima į kasdienį maistą įtraukti daugiau įvairovės.

„Mes visą laiką organizacijoje kalbam apie atradimus, o ne apie kažkokius atsisakymus“, – sako Meda Šermukšnė.

Festivalyje lankytojams siūloma išbandyti įvairius produktus, dalyvauti praktinėse dirbtuvėse ir parsinešti konkrečių idėjų į savo kasdienybę. Kaip pasakoja Rūta Opanovičienė, net ir vienas naujas ingredientas gali tapti nedideliu, bet prasmingu pokyčiu.

Kiek spalvų yra tavo lėkštėje?

Laidoje daug dėmesio skiriama maisto įvairovei ir klausimui, kaip praktiškai praturtinti savo racioną. Kalbama apie daržoves, ankštinius produktus, sėklas, riešutus, skaidulas ir kitus augalinės kilmės produktus.

Viešnios ragina nepradėti nuo sudėtingų receptų ar radikalių sprendimų. Kartais pakanka į jau mėgstamą patiekalą įdėti naują ingredientą, išbandyti dar neragautą daržovę ar paieškoti kito būdo paruošti įprastą produktą.

Šis požiūris atsispindi ir „Augalyn“ šūkyje – „O tai kiek spalvų tavo lėkštėje?“

Ar augalinis maistas yra nauja mada?

Pokalbyje taip pat grįžtama į Lietuvos kulinarinę istoriją. Nors šiandien augalinis maistas neretai pristatomas kaip moderni tendencija, laidoje svarstoma, ar iš tiesų jis toks naujas.

Viešnios primena, kad Lietuvos virtuvėje ir anksčiau buvo vartojama daugybė augalinių produktų, laukinių augalų, sėklų ir kitų ingredientų. Tad šiandien iš naujo atrandamas augalinis maistas tam tikra prasme gali būti ir grįžimas prie senesnių tradicijų.

Sveikata, vaikų mityba ir kasdieniai įpročiai

Kita svarbi pokalbio tema – sveikata. Aptariama, kodėl žmonės vis dažniau domisi augalinio maisto įtraukimu į savo racioną, kiek svarbi maisto įvairovė ir kodėl vien užrašo „veganiškas“ nepakanka, kad produktą būtų galima automatiškai vadinti sveiku.

Dėmesio skiriama ir vaikų mitybai – kaip augant vaikui neprarasti ankstyvo smalsumo maistui, išlaikyti įvairovę ir padėti formuotis sveikesniems įpročiams.

Maži pokyčiai vietoje radikalių sprendimų

Pokalbio pabaigoje viešnios ragina į mitybos pokyčius žvelgti paprasčiau. Nebūtina per vieną dieną kardinaliai keisti savo virtuvės – galima pradėti nuo vieno naujo produkto, papildomo ingrediento ar tiesiog noro eksperimentuoti.

„Nebūtina nieko keisti dramatiškai“, – pabrėžia Rūta Opanovičienė, ragindama augalinio maisto įvairovę atrasti palaipsniui.