Laidoje „Vilniaus kodas“ pristatytas vienas svarbiausių sostinės ir visos Lietuvos kultūrinių projektų – Tautos namai, kylantys ant Tauro kalno. Apie šią nacionalinę koncertų salę vedėjas Ričardas Sartatavičius kalbasi su būsimos įstaigos direktoriumi Rolandu Kvietkausku, kuris atskleidė tiek istorinius šaknų ryšius, tiek modernius ateities planus.

Istorinė idėja, subrandinta šimtmečiui

Dar 1907 m. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Jonas Basanavičius iškėlė idėją įkurti Tautos namus – vietą, skirtą kultūrai, bendruomenei ir tautos savivokai. Buvo renkami pinigai, įsigytas sklypas, tačiau Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė projektą įgyvendinti.
„Ši institucija yra modernios Lietuvos valstybės atsakymas į valstybės tėvų viziją prieš gerą šimtą metų“, – sako Rolandas Kvietkauskas.

Tauro kalno legenda ir simbolinė prasmė

Tauro kalnas – ypatinga vieta Vilniuje. Čia XIX a. pradžioje veikė Tauro alaus darykla, sovietmečiu iškilo Profsąjungų rūmai, o dabar čia formuojasi naujas simbolis – Tautos namai.
„Tai nėra tik pastatas. Tai legenda, istorija, kuri moderniomis priemonėmis bus papasakota iš naujo – nuo Čiurlionio ir Basanavičiaus iki šiuolaikinės architektūros bei akustikos“, – pabrėžia R. Kvietkauskas.

Architektūra ir tarptautinė partnerystė

Projektą įgyvendina tarptautinė komanda: ispanų „Archivo Architects“, lietuvių „Cloud Architects“ ir japonų akustikos kompanija „Nagata Acoustics“.
Šis bendradarbiavimas užtikrina aukščiausio lygio technologinius sprendimus, akustiką ir estetiką. „Tautos namai taps erdve, atvira ne tik muzikai, bet ir įvairioms meno formoms, moderniomis technologijomis atspindinčia tautos istoriją“, – dalijasi R. Kvietkauskas.

Erdvės ir segmentai

Kompleksas sieks apie 23 tūkst. kv. m, o jame suplanuotos keturios pagrindinės erdvės:

• Didžioji salė (apie 1700 vietų) – natūralios akustikos koncertams, tarptautiniams renginiams, pasaulinio lygio atlikėjams.
• Mažoji salė (iki 600 vietų) – universali, pritaikyta šiuolaikiniams menams: šokio, džiazo, cirko, elektroninės muzikos ar mados pristatymams.
• Tautos namų erdvė – ekspozicijų ir konferencijų salės, skirtos diskusijoms, bendruomenės susitikimams, parodoms.
• Repeticijų salė – identiška Didžiosios salės scenai, tinkama orkestrų repeticijoms ar kameriniams renginiams (nuo 70 iki 300 žiūrovų).

„Mes neturim tokių erdvių, kurios leistų mūsų atlikėjams atsiskleisti taip, kaip jie gali Hamburge ar Londone. Ši salė tai pakeis“, – sako R. Kvietkauskas.

Ne konkurentas, o daugiklis

Tautos namai papildys esamą kultūros infrastruktūrą – Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Operos ir baleto teatrą, Kongresų rūmus.
„Tai bus pati didžiausia ir moderniausia scena Lietuvoje. Ji ne tik nekonkuruos, bet veiks kaip daugiklis – pritrauks naują auditoriją, leis visuomenei dar labiau įsitraukti į kultūros gyvenimą“, – teigia direktorius.

Kultūros, bendruomenės ir valstybės susitikimo vieta

Ši erdvė bus skirta ne tik koncertams. Čia vyks diskusijos, knygų pristatymai, konferencijos, parodos. Lankytojai galės susipažinti ir su pastato istorija, architektūra bei technologijomis – bus organizuojamos ekskursijos po užkulisius.
„Tai bus vieta, kur galės susitikti menas, bendruomenė ir valstybė“, – akcentuoja R. Kvietkauskas.

Statybų eiga ir ateities planai

Šiuo metu (2025 m.) darbai intensyviai vyksta – iškilo kelių aukštų konstrukcijos, dirba kranai. Statybos pradėtos 2024 m. rudenį, o jei viskas vyks pagal planą, 2028 m. rudenį Tautos namai atvers duris visuomenei.
Finansavimą užtikrina valstybė ir Vilniaus miesto savivaldybė, projektą įgyvendina Vilniaus vystymo kompanija.

Prieinamumas miestiečiams

Vienas aktualiausių klausimų – transportas ir automobilių statymas.
„Aišku, čia nebus stadiono parkavimo aikštelės. Bet kartu su miesto vadovais ieškome sprendimų: viešojo transporto plėtra, galimybė su koncertų bilietu važiuoti autobusu ar troleibusu. Tikiu, kad iki 2028-ųjų šie sprendimai taps realybe“, – sako R. Kvietkauskas.

Tautos namai – daugiau nei koncertų salė

Tai ne tik pastatas. Tai kultūros šventovė, kurioje susitinka istorija, menas ir modernybė. Tai projektas, jungiantis praeitį su ateitimi, vieta, kurioje Lietuvos kūrėjai galės atskleisti savo talentus, o visuomenė – patirti pasaulinio lygio meną savo mieste.

„Tai yra ne tik salė, tai – valstybės vizija. Tai mūsų šimtmečio atsakymas“, – reziumuoja Rolandas Kvietkauskas.