Laidoje „Rašytojų Vilnius“ vedėja Silvija Stankevičiūtė kalbina rašytoją, iliustruotoją ir grafikos dizainerę Kotryną Zylę. Pokalbis apima įvairius autorės kūrybos aspektus – nuo romano „Sukeistas“ atsiradimo iki platesnių refleksijų apie jaunimo literatūrą, mitologijos vietą šiandienos kultūroje ir Vilniaus kaip kūrybinės erdvės reikšmę.

Apie romaną „Sukeistas“

Didžioji pokalbio dalis skirta šiemet perleistam romanui „Sukeistas“, kuris pirmą kartą pasirodė 2019 metais. Autorė pasakoja apie kūrinio idėją, pavadinimo reikšmę ir pagrindinio veikėjo – laumių sukeisto vaiko – simboliką. Ši istorija tampa būdu kalbėti apie kitoniškumą, tapatybės paieškas ir paauglystės patirtis.

„Man tai buvo brangu – gal padrąsinti paauglius, kad jie gali būti keisti, kad turi būti laisvi ir ištikimi sau.“

Romanas jungia realų miesto gyvenimą su mitologiniu pasauliu, atverdamas Vilnių kaip dviejų skirtingų realybių susikirtimo vietą.

Rašymas vaikams ir paaugliams

Pokalbyje daug dėmesio skiriama rašymo jaunimui specifikai. Autorė pabrėžia, kad paauglių auditorija yra itin jautri, tačiau kartu atvira sudėtingoms temoms. Ji kalba apie paauglystę kaip ypatingą gyvenimo etapą, kuriame ryškiai išgyvenamos laisvės, meilės ir egzistenciniai klausimai.

„Paaugliai yra nuostabūs žmonės. Jiems galima paliesti aštresnes temas, jie labai gyvai reaguoja.“

Kotryna Zylė taip pat dalijasi patirtimis iš susitikimų su skaitytojais mokyklose, pabrėždama gyvo ryšio su jaunimu svarbą.

Mitologija ir tautosaka šiuolaikinėje kūryboje

Svarbi pokalbio ašis – lietuvių mitologijos ir folkloro aktualumas. Autorė pasakoja, kaip vaikystėje patirtos istorijos ir šeimos aplinka formavo jos santykį su mitinėmis būtybėmis ir tradicijomis. Šie elementai natūraliai persikelia į jos kūrybą, kur mitologija tampa ne muziejine vertybe, o gyvu pasakojimo sluoksniu.

„Mano daugiabutyje tilpo laumės, raganos ir velniai – tai buvo mano kasdienybė.“

Autorė akcentuoja, kad folkloras yra svarbi kultūrinės tapatybės dalis, kurią būtina perteikti šiuolaikiniam skaitytojui.

Vilnius kaip kūrybos erdvė

Vilnius autorės kūryboje atsiskleidžia kaip daugiasluoksnis miestas, kuriame susipina istorija, kasdienybė ir vaizduotė. Pokalbyje aptariamos konkrečios miesto erdvės, jų transformacijos kūriniuose ir santykis su asmeninėmis patirtimis.

„Norisi, kad knygos būtų tarsi laiškai iš Vilniaus, kviečiantys atvykti ir patirti miestą.“

Miestas čia tampa ne tik fonu, bet ir savarankišku pasakojimo veikėju.

Kūrybos procesas ir formos paieškos

Autorė pasakoja apie kūrybinį procesą, kuris apima ne tik rašymą, bet ir intensyvų pasiruošimą – konsultacijas su specialistais, informacijos rinkimą ir siekį sukurti įtikinamą, detaliai pagrįstą pasaulį. Taip pat aptariamos naujų knygos formų paieškos, teksto ir vizualumo santykis bei eksperimentai su kalba.

Tai išsamus ir daugiasluoksnis pokalbis apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą, jaunimo skaitymo įpročius ir kūrybos reikšmę šiandienos visuomenėje. Jis kviečia permąstyti ryšį su miestu, kultūra ir pačiu savimi.

Laidą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.