Laidoje „Labas, Vilniau!“ – jauno lietuvio romanas apie laisvę ir ateities pasaulį. Vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Londono lietuvių bendruomenės pirmininkę Alviją Černiauskaitę ir jos sūnų Adrijų Kvederavičių-Kvedą – jauną lietuvių rašytoją Londone, kurio pirmasis distopinis romanas „Statera“ pasakoja apie laisvės trapumą, pasipriešinimą ir technologijų kontroliuojamą ateities visuomenę. Lietuvos istorijos įkvėptas romanas apie laisvę jau sulaukė tarptautinio leidėjo ir skaitytojų dėmesio. Pokalbyje taip pat aptariamas kūrybinis kelias, lietuvybės puoselėjimas užsienyje ir artimo ryšio su Lietuva išsaugojimas gyvenant Jungtinėje Karalystėje.

Kaip gimė meilė rašymui?

Adrijaus kūrybinis kelias prasidėjo dar mokykloje Londone. Atlikdamas kūrybinio rašymo užduotį jis sulaukė itin palankių mokytojų atsiliepimų. Būtent jų palaikymas jaunam kūrėjui suteikė pasitikėjimo ir paskatino patikėti, kad rašymas gali tapti daugiau nei trumpalaikiu pomėgiu.

„Tie pozityvūs atsiliepimai sukūrė tikėjimą, kad gal aš iš tikrųjų moku rašyti“, – laidoje pasakojo Adrijus.

Ilgainiui trumpos istorijos virto noru parašyti visą romaną. Kūryba tapo ne tik saviraiškos būdu, bet ir kasdien lavinamu įgūdžiu. Šiandien autorius stengiasi kiekvieną dieną parašyti nuo 500 iki 1000 žodžių, nes tiki, kad rašytojo gebėjimai, kaip ir kiekvienas kitas įgūdis, turi būti nuolat ugdomi.

„Reikia rašyti, kad mokėtum rašyti ir kad taptum dar geresniu rašytoju“, – teigė jis.

Pandemijos patirtys virto distopinio pasaulio pradžia

Pirmosios „Stateros“ idėjos pradėjo formuotis COVID-19 pandemijos metu. Kasdien viešojoje erdvėje skelbiami sergamumo, mirčių ir testavimo rodikliai paskatino Adrijų svarstyti, kas nutiktų, jei ateities visuomenėje žmogus būtų vertinamas tik kaip statistinis vienetas.

„Kasdien žiūri žinias ir statistiką – kiek žmonių mirė, kas prognozuojama rytoj. Žmonės buvo matomi ne kaip veidai, o kaip skaičiai. Turbūt nuo ten ir pradėjo gimti distopijos mintis“, – pasakojo romano autorius.

Šiuos apmąstymus Adrijus sujungė su Lietuvos istorine patirtimi, sovietų okupacijos atmintimi ir laisvės praradimo tema. Taip gimė ateities pasaulis, kuriame valdžia siekia kontroliuoti savo piliečius, jų pasirinkimus, vertybes ir net įsitikinimus.

Lietuvos istorija – ateities pasaulio pagrindas

Nors romanas parašytas anglų kalba, jo veiksmas vyksta ateities Lietuvoje. Autoriui buvo svarbu pasitelkti šalies istoriją ir jos žmonių patirtį kuriant įtikinamą pasaulį, kuriame laisvė nebėra savaime suprantama.

„Mes ryšį su laisvės trapumu ir jos svarba galime suprasti daug geriau. Lietuva man atrodė ypatingai svarbi vieta ir atmosfera, kurioje turi būti šis pasaulis“, – sakė Adrijus.

Romane galima atrasti Lietuvos istorijos, kultūros ir vietovių įkvėptų detalių. Kai kurios jų nėra įvardijamos tiesiogiai – autorius kuria savotišką kodą, kurį atidesni skaitytojai gali iššifruoti. Į kūrinio pasaulį įpintos ir asmeninės detalės bei autoriaus gimtojo Alytaus motyvai.

Kai technologijos ima keisti žmonių įsitikinimus

„Statero­je“ svarbią vietą užima ateities technologijos ir jų galimybės. Knygoje keliami klausimai, kas nutiktų, jei algoritmai būtų naudojami ne tik vartotojų pasirinkimams numatyti, bet ir žmonių pažiūroms kontroliuoti.

„Pagalvokime – kas būtų, jeigu algoritmai, užuot siūlę, kokius batus norėtume nusipirkti, analizuotų mus tam, kad suprastų, kuo tikime ir kaip mūsų įsitikinimus pakeisti – nuo religinių iki politinių“, – svarstė autorius.

Romane pasakojama apie du skirtingus veikėjus. Vienas jų aktyviai kovoja už savo laisvę ir priešinasi valdžiai, o kitas, siekdamas apsaugoti šeimą, pasirenka tylėti. Tačiau ilgainiui abu susiduria su suvokimu, kad totalitarinėje visuomenėje net pasyvumas negarantuoja saugumo.

„Nesvarbu, ar kovosi, ar nekovosi – jeigu laisvė iš tavęs jau atimta, pasirinkimo nebeturėsi“, – kalbėjo Adrijus.

Ilgas kelias iki leidybos

Pirmąjį stiprų romano rankraštį Adrijus baigė būdamas vos penkiolikos metų. Vėliau prasidėjo leidybos galimybių paieškos – autorius kreipėsi į daugybę literatūros agentų, tačiau sulaukė nemažai neigiamų atsakymų.

Kai kurie specialistai gyrė kūrinio kokybę, tačiau abejojo, ar tamsi romano tematika tiks jaunajai auditorijai. Vis dėlto Adrijus nenustojo siųsti rankraščio. Vieną dieną sulaukė agento žinutės su kvietimu dar tą pačią dieną aptarti kūrinį.

Svarbiu romano išskirtinumu tapo tai, kad jo veiksmas vyksta Baltijos regione. Lietuvos istorinė patirtis, laisvės praradimo atmintis ir išskirtinė kultūrinė aplinka sudomino leidybos atstovus bei padėjo kūriniui atrasti savo kelią.

Lietuviškas vertimas, audioknyga ir trilogijos tęsiniai

„Statera“ – tik pirmoji didesnės istorijos dalis. Adrijus jau yra pasirašęs sutartį dėl trilogijos ir kuria kitus romanus. Autorius žino kiekvienos istorijos pradžią ir pabaigą, tačiau kelią tarp jų atranda rašydamas.

„Aš žinau, kur prasideda istorija ir kaip ji baigsis. Mano darbas kaip rašytojo – sukurti kelią nuo pradžios iki pabaigos“, – pasakojo jis.

Šiuo metu Adrijus taip pat pats verčia „Staterą“ į lietuvių kalbą. Autoriui svarbu ne pažodžiui perkelti anglišką tekstą, o sukurti natūraliai ir autentiškai lietuviškai skambantį kūrinį.

Planuojama ir angliška audioknyga, kurią galėtų įgarsinti pats autorius. Ateityje neatmetama galimybė romaną pristatyti Vilniaus knygų mugėje, o skaitytojai kūrinyje jau įžvelgia potencialą kino filmui ar serialui.

Lietuvybė, kuri išlieka gyvenant Londone

Didelė pokalbio dalis skirta lietuviškos tapatybės išsaugojimui gyvenant užsienyje. Alvija Černiauskaitė pasakojo, kad gimus sūnui jai buvo svarbu užtikrinti, jog jis augtų kalbėdamas lietuviškai ir išlaikytų artimą ryšį su Lietuva.

Iš asmeninio poreikio gimė Londono lietuviškas darželis „Obėlėlė“. Vėliau veikla išaugo – atsirado lituanistinis ugdymas, stovykla „Pasaulio Lietuva“ ir Londono debatų klubas.

Stovykla kasmet suburia lietuvių kilmės vaikus iš įvairių pasaulio šalių. Čia jaunuoliai ne tik kalba lietuviškai, bet ir ugdo lyderystės, viešojo kalbėjimo, bendravimo bei komandinio darbo įgūdžius.

„Mes einame per širdies liniją – norime, kad vaikai dar labiau pamiltų Lietuvą ir atrastų ryšį su ja“, – sakė Alvija.

Kūryba, laisvė ir ryšys su Lietuva

Pokalbis su Alvija Černiauskaite ir Adrijumi Kvederavičiumi-Kveda atskleidžia, kaip šeimoje puoselėtas lietuviškumas, ryšys su šalies istorija ir gyvenimas tarptautinėje aplinkoje gali tapti kūrybos pagrindu.

„Statera“ kalba apie ateities pasaulį, tačiau kartu kviečia pažvelgti į šiandieną – įvertinti laisvę, atsakingai vertinti technologijų įtaką ir nepamiršti, kad net sudėtingiausiomis aplinkybėmis pasipriešinimas gali prasidėti nuo vieno žmogaus sprendimo nepasiduoti.