Vilnius – miestas, kuriame susitinka istorijos, talentai ir drąsa bandyti. Šiame mieste gimsta ne tik idėjos, bet ir įkvepiančios karjeros. Viena jų – Ugnės Martusevičiūtės, jaunos, bet jau ryškų pėdsaką Lietuvos žiniasklaidoje palikusios žurnalistės, TV prodiuserės, laidų kūrėjos, renginių vedėjos bei atlikėjos.
„Labas, Vilniau!“ laidos vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kviečia klausytojus į šiltą ir atvirą pokalbį su Ugne – apie muziką, žurnalistiką, televizijos magiją ir tai, kas slypi už drąsių pasirinkimų.
Muzika – pirmoji kalba
Ugnė prisimena, kad jos santykis su muzika prasidėjo dar vaikystėje. Mama rašė dienoraštį, kuriame užfiksavo, kad dukra pradėjo dainuoti dar anksčiau, nei kalbėti. Nuo muzikos mokyklos klasių iki X Faktoriaus scenos – dainavimas visada buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis.
Tačiau kartu su muzika atsirado ir kita aistra – pasakoti istorijas, bendrauti, kalbinti žmones. Tai tapo tiltu į žurnalistiką, kuri vėliau užėmė svarbią vietą jos profesiniame kelyje.
Žurnalistika – atsitiktinumas, tapęs pašaukimu
Kaip pati sako, į žiniasklaidą atvedė „sėkminga klaida“. Antro kurso studijų metais, užuot dirbusi baseino administratore, Ugnė išgirdo draugo padrąsinimą: „Turi būti žiniasklaidoje, net jei teks pradėti nuo kavos nešiojimo.“ Ji pasikliovė intuicija ir taip atsidūrė portale „15min“.
Pirmieji darbai buvo nelengvi: gatvės apklausos, pramogų naujienos, kartais net skaudžiausi pašnekovų išgyvenimai. Ji pasakoja, ką reiškia skambinti žmonėms jų skyrybų ar net artimojo mirties dieną, kaip išmokti išlaikyti profesionalumą ir kartu empatiją.
Darbas portaluose atvėrė duris į didesnius iššūkius – reportažus, išvykas į Euroviziją, pokalbius su garsiausiais šalies atlikėjais. O vėliau – į TV3 kūrybos departamentą, kur šiandien Ugnė prodiusuoja televizijos laidas.
Televizija – magiška scena ir nematoma kasdienybė
Televiziją Ugnė vadina magija. Čia, už šviesų ir kamerų, slypi intensyvus darbas, kūrybinės idėjos, netikėti iššūkiai. Ji dalijasi įspūdžiais iš kelionės į Italiją su Gian Luca Demarco, kur komanda per savaitę sukūrė net 12 laidų. Tai buvo ir gurmaniškas nuotykis, ir profesionalus išbandymas.
Ugnė pasakoja apie džiaugsmą kviesti žmones į laidas, apie tai, kaip vieną dieną pašnekovas atsisako ateiti, ir per valandą reikia rasti naują, apie kūrybinius sprendimus ir komandinius darbus, kurie galiausiai pasiekia žiūrovus.
Drąsa atverti duris
Laidoje skamba ir viena smagiausių istorijų – apie tai, kaip Ugnė, dar būdama padavėja, aptarnavo Andriaus Tapino komandą. Ji išdrįso padėti jam ant stalo lapelį su savo kontaktu, parašytu drebančia ranka. Šis drąsus žingsnis atvėrė jai duris į Laisvės televiziją ir tapo pirmąja praktika televizijoje.
„Kartais tereikia mažos drąsos kibirkšties, kad gyvenimas pasisuktų kita linkme“, – tegia Ugnė.
Intuicija, paprastumas ir balansai
Šiandien Ugnė save vadina ne „žvaigžde“, o paprastu žmogumi, kuris tiesiog daro tai, kas patinka. Ji pripažįsta, kad žinomumas neaptemdė sąmonės – atvirkščiai, sutikti garsūs žmonės parodė, kad kuo žmogus daugiau pasiekia, tuo dažniausiai jis būna paprastesnis ir nuoširdesnis.
Pokalbyje ji kalba ir apie balansą – kaip pasirinkti tarp daugybės veiklų, nepamesti kokybės ir neprarasti vidinės ramybės. Muzika išlieka širdyje, bet šiandien didžiausią vietą užima televizijos kūryba.
Vilniaus istorija
Vilnius Ugnei tapo galimybių miestu. Čia ji pradėjo studijas, čia sutiko žmones, kurie patikėjo jos talentu, čia žengė pirmuosius žingsnius į žurnalistiką ir televiziją. Miestas, kuris dažnai tampa tik tarpine stotele jauniems talentams, jai tapo erdve augti, kurti ir atrasti savo kelią.
„Labas, Vilniau!“ pokalbis – ne tik apie profesinę karjerą. Tai istorija apie drąsą rizikuoti, apie intuiciją, apie svajones, kurios tampa realybe, ir apie gebėjimą išlikti savimi net tada, kai gyvenimas atveria dideles scenas.
