Vilniaus humanistinė mokykla šiemet mini dešimtmetį. Apie šios mokyklos istoriją, vertybes ir ateities viziją „Labas, Vilniau!“ laidoje kalbėjosi vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė ir mokyklos įkūrėja bei vadovė Sonata Petraitienė. Pokalbis atskleidė, kaip šiandien galima kurti mokyklą, kurioje dera žinios ir emocinis intelektas, kurioje svarbi ne tik akademinė pažanga, bet ir vaiko džiaugsmas, savivertė bei gebėjimas užmegzti santykius su aplinkiniais.
Humanistinės mokyklos ištakos
Pasak Sonatos, viskas prasidėjo nuo jos asmeninės svajonės būti mokytoja, kuri geba padaryti daugiau nei tik perteikti vadovėlio turinį. „Visuomet siekiau tapti mokytoja, kuri daro stebuklus. Nors galbūt tai skamba naiviai, bet norėjau būti išmananti savo profesiją, ją gerbianti ir gebanti padaryti vaikui mokymąsi ypatingą,“ – pasakojo ji. Studijuodama pedagoginę psichologiją ji atrado humanistinės psichologijos idėjas, ypač K. Rodžerso ir A. Maslow mintis, kurios ją įkvėpė. „Labai patiko mintis, kad kiekvienas žmogus iš esmės yra geras, o žmogaus gyvenimas yra tapsmas asmeniu,“ – dalijosi Sonata.
Prieš daugiau nei dešimtmetį šios idėjos subūrė pedagogų ir verslininkų grupę, nusprendusią, kad Lietuvai reikia mokyklos, kurioje ugdymas būtų grindžiamas pagarba žmogui ir tikėjimu jo potencialu. Taip gimė Vilniaus humanistinė mokykla, šiandien jau subrandinusi savo unikalią bendruomenę.
Humanistinio ugdymo esmė
Humanistinis ugdymas nėra vien džiugios emocijos ar kūrybiniai projektai. Tai visų pirma požiūris, kad mokykla turi padėti vaikui pažinti save, atrasti stipriąsias puses ir kartu išmokti įveikti sunkumus. „Humanistinis ugdymas jokiu būdu nėra tik apie džiaugsmą – tai yra ir apie tai, kaip mes mokomės įveikti sunkumus. Sunkumai brandina asmenybę,“ – pabrėžia Sonata.
Šiandien humanistinis ugdymas remiasi ne tik filosofinėmis idėjomis, bet ir naujausiais neuromokslo atradimais. Mokykloje vaikai mokosi mažose klasėse, kiekvienam skiriama daugiau individualaus dėmesio. Be valstybinių dalykų čia siūlomi papildomi, unikalūs kursai – psichologija, retorika, meno istorija. Tokiu būdu ugdymas tampa visapusiškas, padedantis ne tik įgyti žinių, bet ir augti kaip žmogui.
Mokytojo profesijos iššūkiai
Šiuolaikinė mokykla negali išvengti iššūkių, o didžiausias jų – mokytojo emocinė sveikata. „Mokytojo profesija yra labai sudėtinga, labai imli žmogiškiesiems resursams. Dažnai girdime apie prastą mokytojų sveikatą, apie perdegimo sindromą. Mano akimis, tai yra rimčiausia problema,“ – sako Sonata. Pasak jos, jei daugiau dėmesio būtų skiriama mokytojų rengimui, emocinei sveikatai, gebėjimui komunikuoti su tėvais, daugelio problemų pavyktų išvengti.
Vilniaus humanistinė mokykla, būdama privati, turi daugiau galimybių lanksčiai organizuoti darbą ir taip mažinti biurokratijos naštą. Tačiau net ir čia išlieka būtinybė nuolat rūpintis žmonėmis, kurie kasdien dirba su vaikais.
Mokykla be monotonijos
Ar įmanoma, kad mokykloje nebūtų monotonijos? Sonata tikina, kad ši sąvoka labai priklauso nuo to, kaip į ją žiūrime. „Kiekviena pamoka yra kūrybinis procesas, mūsų mokytojai yra mokytojai kūrėjai. Mokykla gyvena labai pilną, labai įvairų gyvenimą, todėl jokios monotonijos nėra,“ – sako ji.
Žinoma, tvarkaraštis ar numatyti projektai sukuria tam tikrą rutiną, tačiau ši rutina suteikia saugumo ir struktūros. Vis dėlto mokykla nuolat pulsuoja įvairiais renginiais, šventėmis, bendruomenės susibūrimais. Tai padeda vaikams ne tik mokytis, bet ir jaustis laukiamiems, dalyvaujantiems prasmingame gyvenime.
Tėvų vaidmuo ir bendruomenė
Humanistinė mokykla ypatingą dėmesį skiria ryšiui su tėvais. Jie kviečiami dalyvauti šventėse, saviugdos klubuose, bendruose projektuose. „Mes stengiamės iškomunikuoti tėvams, kad turime bendrą tikslą – vaiko gerovę. Sėdime vienoje valtyje ir irkluojame ta pačia kryptimi,“ – sako Sonata. Tokia nuostata padeda išvengti nereikalingų konfliktų ir sukuria tikrą pasitikėjimą tarp mokyklos ir šeimos.
Kas yra tikroji sėkmė?
Vienas svarbiausių klausimų, kurį kelia humanistinis ugdymas, – kaip suprasti vaiko sėkmę. Pasak Sonatos, sėkmė – tai ne tik pažymiai. „Labai koreliuoja šeimos santykiai ir vaiko sėkmė mokykloje. Jeigu šeimoje vaikas yra matomas ir mylimas – tai bus sėkmingas mokinys,“ – pabrėžia ji.
Mokykla moko vaikus, kad klysti yra normalu, kad šešetas ar aštuonetas nėra tragedija, o tik proceso dalis. Taip ugdomas gebėjimas priimti nesėkmes, pasitikėti savimi ir ieškoti savo pašaukimo. Tai žymiai svarbiau už bet kokį pažymį.
Ateities vizija
Sonata įsitikinusi, kad humanistinis ugdymas yra vienas tvirčiausių atsakymų į šiandienos pasaulio iššūkius. „Esu įsitikinusi šimtu procentų – humanistinis ugdymas yra geriausia, kas gali būti. Jeigu labiau pasitikėtume mokytojais ir mokyklomis, visi būtume ramesni ir laimingesni,“ – teigia ji.
Ši mokykla ne tik švenčia jubiliejų, bet ir kasdien kuria ateitį – ugdo empatiškus, atsakingus, savimi pasitikinčius žmones, kurie yra pasiruošę ne tik egzaminams, bet ir gyvenimo iššūkiams.
