Tarptautinės teatro dienos proga „Labas, Vilniau!“ studijoje svečiavosi aktorius, kuris yra įgarsinęs ne vieną audioknygą bei renginių vedėjas Simonas Dovidauskas. Pokalbyje su Timūru Augucevičiumi atsiveria ne tik profesinė, bet ir labai žmogiška aktoriaus pusė – apie kelią į sceną, vidinius iššūkius ir gyvenimą tarp vaidmenų bei tikrovės.

Kelias į teatrą: nuo vaikystės iki scenos

Simono istorija prasideda Rietave – mažame miestelyje, kuriame augimas arti gamtos suformavo jo pasaulėžiūrą. Nors vaikystėje svajojo apie įvairias profesijas, galiausiai pasirinkimas buvo aiškus – teatras. Augimas kūrybinėje aplinkoje ir vidinis poreikis išreikšti save atvedė į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur prasidėjo rimtas aktoriaus kelias.

Teatras – ne darbas, o šventė

Pokalbyje atsiskleidžia svarbi mintis – kiekvienas spektaklis yra savotiška šventė. Nepaisant rutinos ar nuovargio, scena aktoriui išlieka vieta, kur galima kurti, išgyventi ir dalintis emocijomis su žiūrovu. Tai nėra tik profesija – tai būdas patirti gyvenimą giliau.

Aktoriaus vidus: pasiruošimas ir emocijos

Simonas pasakoja, kad pasiruošimas vaidmeniui jam prasideda dar likus kelioms dienoms iki spektaklio – tekstų kartojimas, nuolatinis mąstymas apie vaidmenį ir emocinis įsijautimas. Tačiau ne mažiau svarbi ir kita proceso pusė – gebėjimas iš vaidmens „išeiti“.

Kartais tai įvyksta akimirksniu, o kartais užtrunka net savaitę. Tai rodo, kiek stipriai aktoriaus darbas susijęs su vidiniu pasauliu ir emociniu jautrumu.

Gyvenimas tarp vaidmens ir realybės

Vienas ryškiausių pokalbio aspektų – riba tarp scenos ir tikro gyvenimo. Aktorius atvirai kalba apie momentus, kai sunku sugrįžti į realybę, ir apie tai, kaip svarbu sąmoningai „paleisti“ vaidmenį.

Kiekvienas aktorius turi savo būdus – vieniems padeda buvimas vienumoje, kitiems – bendravimas su žmonėmis ar fizinė veikla. Tai labai individualus procesas, reikalaujantis savęs pažinimo.

Aktorius ir renginių vedėjas: ar tai suderinama?

Simonas taip pat dalijasi požiūriu į renginių vedimą. Jo teigimu, kiekvienas darbas yra svarbus ir vertas pagarbos. Net ir paprastas renginys gali tapti prasminga patirtimi, jei į jį einama su atsidavimu.

Ši veikla leidžia ne tik išbandyti save, bet ir išlikti ryšyje su žmonėmis, kas aktoriaus profesijoje yra itin svarbu.

Kūryba, poilsis ir balansas

Pokalbyje paliečiama ir sezoniškumo tema – intensyvūs darbo laikotarpiai keičiasi ramesniais etapais. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip „laisvas laikas“, iš tiesų tai yra būtinas poilsis po intensyvaus kūrybinio darbo.

Įdomu tai, kad atsipalaidavimui Simonas renkasi fizinę veiklą – darbą su medžiu, kuris suteikia ramybės ir padeda „išjungti“ mintis.

Vilnius – laisvės miestas

Svarbi pokalbio dalis – santykis su Vilniumi. Atvykęs iš mažesnio miestelio, Simonas čia atrado ne tik galimybes, bet ir vidinę laisvę. Vilnius jam tapo vieta, kur galima būti savimi, nebijoti vertinimo ir augti kaip asmenybei.

Atvirai apie kūrybą šiandien

Simonas nevengia kritiškai pažvelgti į šiuolaikinę kūrybą. Jis akcentuoja drąsos svarbą, tačiau kartu pabrėžia ir kritinio mąstymo būtinybę. Kūryba nėra tik saviraiška – tai ir atsakomybė, gebėjimas pripažinti klaidas bei nuolat tobulėti.