Laidoje „Labas, Vilniau!“ – beveik penkiolika metų Lietuvoje gyvenančio Nigerijos piliečio, mokslininko, dėstytojo ir doktoranto Samson Abiodun Toye istorija. Su laidos vedėju Timūru Augucevičiumi pašnekovas kalbasi apie gyvenimą Lietuvoje, ryšį tarp Lietuvos ir Nigerijos, studijas, lietuvių kalbos mokymąsi bei Nigerijos kultūrą. Pokalbyje taip pat aptariama šeimos svarba, afrikiečių bendruomenė Lietuvoje, darbuotojų tvarus elgesys ir tiesioginių vadovų vaidmuo kuriant tvaresnes organizacijas. Į Lietuvą vos trejiems metams atvykęs Samsonas čia gyvena jau beveik penkiolika metų, kuria savo ateitį ir sako, kad nors Nigerija visada išliks jo gimtine, Lietuva užima ypatingą vietą jo širdyje.

Į Lietuvą Samsonas atvyko turėdamas aiškų planą – baigti studijas ir po trejų metų grįžti į Nigeriją. Tačiau Lietuvoje atrastos galimybės, užmegztos draugystės ir akademinis kelias pakeitė jo gyvenimo kryptį. Šiandien Samsonas čia ne tik kuria savo ateitį, bet ir prisideda prie mokslo, švietimo bei augančios afrikiečių bendruomenės.

„Mano gimtinė yra Nigerija, bet mano širdyje yra Lietuva“, – sako pašnekovas.

Į Lietuvą – dėl išsilavinimo

Prieš atvykdamas į Lietuvą Samsonas kurį laiką studijavo Rusijoje, tačiau pasirinktas studijų kelias nepateisino lūkesčių. Ieškodamas galimybių mokytis Europoje už prieinamą kainą, jis domėjosi universitetais Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Greičiausiai į jo klausimus atsakė Lietuvos aukštoji mokykla, todėl sprendimas atvykti buvo priimtas gana greitai.

Išsilavinimas Samsono šeimoje ir bendruomenėje visada buvo laikomas viena svarbiausių vertybių. Pasak pašnekovo, išvykimas studijuoti į Europą reiškė ne tik asmeninę galimybę, bet ir atsakomybę pateisinti šeimos pasitikėjimą.

„Mūsų kultūroje, jeigu šeima išsiunčia vaiką mokytis į Europą, reikia grįžti su diplomu. Išsilavinimas yra prioritetas, nes tikime, kad su išsilavinimu ateitis bus gražesnė“, – pasakoja Samsonas.

Iš pradžių jis planavo Lietuvoje praleisti tik trejus metus, baigti bakalauro studijas ir grįžti padėti šeimai plėtoti verslą. Vis dėlto studijos tęsėsi, atsirado naujų akademinių galimybių, o Lietuva pamažu tapo ne laikina stotele, bet svarbia gyvenimo dalimi.

Lietuvių kalbos išmoko bendraudamas

Nors studijos vyko anglų kalba, Samsonas nusprendė mokytis lietuviškai. Didžiausią įtaką tam turėjo ne vadovėliai ar formalios pamokos, o kasdienis bendravimas ir draugystės.

Ieškodamas gyvenamosios vietos jis susipažino su lietuviu, kuris tuo metu beveik nekalbėjo angliškai. Abu tapo kambario draugais ir padėjo vienas kitam – Samsonas mokė draugą anglų kalbos, o šis jį – lietuvių. Savaitgaliai su draugo šeima suteikė galimybę lietuviškai kalbėti kasdienėse situacijose, mokytis naujų žodžių ir geriau pažinti šalies kultūrą.

„Jeigu lietuviai mato norą ir pastangas, jie visada nori padėti. Jaučiau labai daug palaikymo“, – sako Samsonas.

Šiandien lietuvių kalba tapo svarbia jo gyvenimo dalimi. Samsonas ne tik laisvai bendrauja, bet ir dalijasi žiniomis su kitais – kartą per mėnesį bažnyčioje moko lietuvių kalbos, siekdamas padėti į Lietuvą atvykusiems žmonėms lengviau įsilieti į visuomenę.

Lietuviškos tradicijos, tapusios artimos

Per beveik penkiolika metų Lietuvoje Samsonas gerai pažino šalies kultūrą ir tradicijas. Ypač jį žavi lietuviškos šventės, kurios suburia šeimas ir suteikia galimybę daugiau laiko praleisti kartu.

Pašnekovui įsiminė velykinis kiaušinių marginimas ir daužymas, Kalėdų eglutės puošimas, dovanų dalijimas bei šilti žodžiai artimiesiems. Nors Nigerijos ir Lietuvos šventinės tradicijos skiriasi, jų esmė, pasak Samsono, yra panaši – bendrystė, šeima ir dėmesys vienas kitam.

„Man labai patinka, kai per šventes visi galime susėsti kartu. Pasiilgstame vieni kitų, turime apie ką pasikalbėti, sužinome, kas naujo vyksta kiekvieno gyvenime. Tas laikas yra labai svarbus“, – teigia pašnekovas.

Šeima ir pirmagimio atsakomybė

Svarbi pokalbio dalis skiriama Nigerijos šeimos tradicijoms. Samsonas yra pirmagimis, todėl jo vaidmuo šeimoje susijęs ne tik su pagarba, bet ir su didele atsakomybe. Jis turi rūpintis tėvais, jaunesniu broliu ir seserimi, dalyvauti priimant svarbius šeimos sprendimus bei būti pavyzdžiu kitiems.

Nigerijos kultūroje šeima suprantama plačiau – kartu gyvena arba glaudžius ryšius palaiko kelios kartos, o svarbūs sprendimai dažnai priimami tariantis su artimaisiais. Nors Samsono šeimos nariai gyvena skirtingose pasaulio šalyse, ryšys tarp jų išlieka itin stiprus.

„Šeima visada yra svarbiau už verslą. Kai bus didelė proga, visi tikrai atvyks“, – kalbėdamas apie būsimas vestuves ir šeimos apsilankymą Lietuvoje sako Samsonas.

Tvarumas – ne tik rūpinimasis planeta

Šiuo metu Samsonas baigia doktorantūros studijas ir tyrinėja darbuotojų tvarų elgesį bei tiesioginių vadovų vaidmenį. Pasak jo, tvarumas dažnai suprantamas pernelyg siaurai – tik kaip aplinkosauga, ekologija ar žaliosios iniciatyvos.

Tačiau tikrasis tvarumas apima tris svarbias sritis – žmones, planetą ir ekonominę gerovę. Organizacijos turi išlaikyti pusiausvyrą tarp visų šių sričių.

„Įmonė negali sakyti, kad yra žalia, jeigu darbuotojams nemoka tinkamo atlyginimo. Tvarumas yra ne tik apie planetą – reikia rūpintis ir žmonėmis“, – pabrėžia mokslininkas.

Samsono tyrime daug dėmesio skiriama tiesioginiams vadovams. Būtent jie kasdien bendrauja su darbuotojais, todėl gali padėti tvarumo principus paversti realiais veiksmais. Pašnekovo teigimu, organizacijoms neužtenka skelbti tvarumo tikslus interneto svetainėse ar ataskaitose – svarbu, kad darbuotojai suprastų, kaip šiuos principus įgyvendinti kasdieniame darbe.

Gyvenimas tarp Lietuvos ir Nigerijos

Baigęs doktorantūrą Samsonas planuoja likti Lietuvoje, kurti šeimą ir toliau prisidėti prie visuomenės bei afrikiečių bendruomenės gyvenimo. Vis dėlto ryšys su Nigerija išlieka itin svarbus – ten gyvena jo tėvai, artimieji ir veikia šeimos verslas.

Ateityje Samsonas norėtų savo gyvenimą dalyti tarp abiejų šalių, dažniau lankyti šeimą ir kartu išsaugoti tai, ką sukūrė Lietuvoje.

„Kai atvykau, dar nežinojau, kas esu ir ką galiu. Lietuva padėjo man atrasti savo potencialą. Ši šalis suteikė aplinką, kurioje galėjau siekti to, ko norėjau“, – pasakoja jis.

Samsonas taip pat nori prisidėti prie augančios afrikiečių bendruomenės integracijos Lietuvoje. Bendruomenės narius vienija futbolas, bažnyčia, įvairūs susitikimai ir noras išsaugoti savo kultūrą kartu tampant Lietuvos visuomenės dalimi.

Tiltas tarp dviejų kultūrų

Pokalbio pabaigoje Samsonas dalijasi Nigerijos kultūros ir virtuvės atradimais, kuriuos norėtų plačiau pristatyti lietuviams. Vienas jų – plantanai, į bananus panašūs vaisiai, kurie dažniausiai kepami ir gali būti puiki pažintis su Nigerijos virtuve net nemėgstantiems aštraus maisto.

Samsono istorija – tai pasakojimas apie išsilavinimą, atkaklumą, bendruomenę ir gebėjimą atrasti namus toli nuo gimtinės. Į Lietuvą atvykęs vos keleriems metams, šiandien jis čia mato savo ateitį, tačiau nepamiršta Nigerijos, šeimos ir atsakomybės prisidėti prie gimtosios šalies gerovės.

„Mano gimtinė yra Nigerija, bet mano širdyje yra Lietuva.“