„Labas, Vilniau!“ rytinėje laidoje vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kviečia į atvirą ir gyvą pokalbį su vienu ryškiausių Lietuvos baleto pasaulio žmonių – Nerijumi Juška, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto primarijumi, choreografu, pedagogų ir baleto mokyklos įkūrėju.

Nuo pirštų galų iki Čiurlionio menų mokyklos

Nerijus pasakoja jautrią istoriją apie vaikystę Telšiuose, kai, dar net nežinodamas, kas yra baletas, nuolat vaikščiodavo ant pirštų galų. Tėvų svečiai – muzikantai – pirmieji pastebėjo šį neįprastą vaikystės gestą ir pasiūlė: „Kodėl jo neatidavus į Čiurlionio menų mokyklą?“ Taip prasidėjo kelionė, kurios pradžioje jis neturėjo jokio supratimo apie šokį, bet jau pirmoje baleto pamokoje pajuto – tai bus jo gyvenimas.

Scenos kelias ir charizmos svarba

Per daugelį metų Juška sukūrė daugybę vaidmenų LNOBT scenoje, patyrė skirtingų publikų energiją – nuo santūrios, tylios Italijos, kur plojimai pasipila tik uždangos nusileidus, iki audringos Pietų Amerikos, kur žiūrovai jau nuo pirmųjų žingsnių scenoje reaguoja plojimais, šūksniais ir net prašo pakartoti variacijas. „Kai publika gyva, tu atiduodi ne 100, o 300 procentų savęs,“ – sako Nerijus.

Jam baletas – ne tik technika, o dviejų jėgų sąveika: profesionali meistrystė ir jausmas. Be charizmos, sceninė meistrystė tampa tuščia, todėl tik sujungęs techniką ir emociją gali užburti žiūrovą.

Pedagogo misija ir jaunųjų talentų paieškos

Nerijus – ir baleto mokyklos įkūrėjas bei vadovas. Jo mokiniai ne tik randa kelią į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, bet ir iškeliauja į pasaulio scenas. Jis atvirai kalba apie tai, kaip svarbu atpažinti, kurie vaikai turi profesionalo duomenis, ir kada, net turint didelį norą, reikia pasakyti: „Gal geriau palikti tai mėgėjiškam lygiui.“

„Kai pamatai, kad vaikas labai gabus, kartais su liūdesiu tenka jį išleisti į Čiurlionio menų mokyklą – bet tik taip jis gali pilnai atsiskleisti,“ – dalijasi Juška.

Jo paties pedagoginė veikla apima šimtus mokinių dviejose mokyklose. Pandemijos laikotarpiu, kai mokyklą buvo ištikusi finansinė krizė, jis vienas vesdavo po 6–7 skirtingas pamokas per dieną vaikams nuo 3 iki 17 metų, kad tik išsaugotų savo mokinius ir mokyklos veiklą.

Žvilgsnis į šeimą ir gyvenimą už scenos

Nors scenoje jis – energingas, charizmatiškas pašnekovas, namuose, kaip pats sako, būna tylus ir santūrus. Juškos gyvenime svarbų vaidmenį užima šeima – žmona, kuri rūpinasi mokyklos veiklos vadyba, bei vaikai, kurių talentus, kaip tėtis, jis taip pat stengiasi atpažinti.

Humoro jausmas, pasak Nerijaus, jam padeda ir gyvenime, ir scenoje: „Namie kartais sunku ištraukti iš manęs žodį, bet visuomenėje – būnu visai kitas.“

Palinkėjimai jauniesiems šokėjams

Laidos pabaigoje Nerijus jauniesiems baleto mokiniams linki kantrybės, užsispyrimo ir tikėjimo savimi: „Susitiksime didžiojoje scenoje – tai tik laiko klausimas.“