Laidoje „Labas, Vilniau!“ Timūras Augucevičius kalbėjosi su dvynėmis šokėjomis ir kūrėjomis Neila ir Ema Lavrenovaitėmis, kurios pristato naują šokio spektaklį „Laiškas Tylai, kuri neišklausė“. Šokio spektaklio Vilniuje premjera spalio 3 dieną vyks Menų spaustuvėje. Pokalbyje seserys pasakojo apie savo kelią nuo meninės gimnastikos iki šokio, kūrybą, ypatingą dvynių ryšį ir tylos temą, tapusią pagrindiniu jų naujojo spektaklio atspirties tašku. Neila ir Ema taip pat kalbėjo apie darbą su vaikais, sceninę patirtį ir tai, kaip per šokį galima perteikti žmogaus vidines būsenas.

Nuo vaikystės – kartu sporte ir kūryboje

Neilos ir Emos kelias prasidėjo dar vaikystėje. Būdamoms šešerių, jos buvo atrinktos į meninės gimnastikos grupę. Nuo tada jų kasdienybėje atsirado treniruotės, disciplina ir nuolatinis darbas su savimi. Seserys pasakojo, kad nuo pat mažens beveik viską darė kartu, o tarpusavio ryšys iki šiol išliko viena svarbiausių jų stiprybių.

„Mes nuo pat vaikystės lankėm meninę gimnastiką, tai nuo pat šešių metų, kai jau buvom įpratusios, kad reikia laikytis disciplinos. Ir visada viską darom kartu, palaikom vieną kitą, jaučiam didžiulį ryšį ir kažkaip jaučiam, kad čia mūsų viena didžiausių stiprybių gyvenime.“

Dvynių ryšys joms padeda ir profesiniame kelyje. Seserys pripažįsta, kad kartais užtenka vos pradėti sakinį, o kita jau žino, kaip jį užbaigti. Vis dėlto jos pabrėžia, kad svarbūs ir kiti artimi žmonės – draugai, šeima bei žmonės, su kuriais galima pasikalbėti ir pasidalyti tuo, ko kartais nepasakysi net artimiausiam žmogui.

Meninė gimnastika – disciplina, patirtis ir kelias į sceną

Seserų sportiniame kelyje netrūko didelių iššūkių ir pasiekimų. Jos dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose, o su Lietuvos rinktine prisidėjo ir prie Lietuvos rekordo gerinimo.

Tačiau kalbėdamos apie svarbiausius savo laimėjimus, Neila ir Ema išskyrė ne konkretų medalį ar taurę, o sukauptą patirtį. Būtent ji, jų teigimu, tapo pagrindu tolesniam kūrybiniam keliui.

Meninė gimnastika išmokė jas ne tik fizinės ištvermės. Šis sportas taip pat suteikė disciplinos, savarankiškumo ir gebėjimo nuolat siekti daugiau. Šiandien seserys pačios treniruoja gimnastes ir mato, kaip sportas keičia jaunus žmones.

Nuo gimnastikos iki šokio

Kūrybinis kelias prasidėjo dar tuomet, kai seserys aktyviai sportavo. Jų trenerė pastebėjo, kad merginos turi gebėjimų šokti ir kurti. Dar būdamos vaikai jos pradėjo kurti savo šokius, o vėliau šis susidomėjimas peraugo į rimtesnį profesinį kelią.

Būdamoms šešiolikos, Neila ir Ema dalyvavo televiziniame šokio projekte „Šokio revoliucija“. Ten jas pastebėjo prodiuseriai, režisieriai ir atlikėjai. Pasibaigus meninės gimnastikos karjerai, šokis tapo viena pagrindinių jų veiklos sričių.

Šiandien jos ne tik šoka ir kuria, bet ir moko kitus. Dirbdamos su vaikais jos gali perduoti tai, ką pačios sukaupė per daugelį metų sporto ir šokio srityse.

„Laiškas Tylai, kuri neišklausė“ – spektaklis apie tai, ko nepasakome

Pagrindinė pokalbio tema buvo naujausias seserų kūrybinis darbas – šokio spektaklis „Laiškas Tylai, kuri neišklausė“. Jo premjera Vilniuje, Menų spaustuvėje, vyks spalio 3 dieną.

Spektaklio idėja gimė ne iš karto. Pasak kūrėjų, apie tylą jos pradėjo kalbėti maždaug prieš dvejus metus. Iš pradžių tai buvo tiesiog pastebėjimai iš kasdienio gyvenimo – apie žmones, kurie tyli, apie dalykus, kuriuos laikome savyje, ir apie tai, kiek daug neišsakytų emocijų gali likti tarp žmonių.

„Kažkaip taip ir po truputį išsivystėm šitą idėją ir galiausiai labai daug atradom tylos savyje. Tiek namuose, kur jautiesi labai patogiai, atrodo, bet jos vis tiek yra, tos tylos. Tada pastebėjom, kad tylos turim tiek savyje su savim, kažko galbūt savo nepripažįstam ir tai paliekam viduje.“

Kūrėjos spektaklyje nagrinėja kelias skirtingas tylos formas. Tai tyla namuose ir tarp artimų žmonių, tyla žmogaus viduje bei tyla, kuri atsiranda išgyvenant netektį.

Kodėl šiandien taip svarbu kalbėti apie tylą?

Neila ir Ema atkreipė dėmesį, kad šiandieniniame pasaulyje daug dėmesio skiriama garsui, pramogoms, šviesoms ir nuolatiniam poreikiui kurti įspūdį. Būtent todėl jos nusprendė pažvelgti į kitą pusę – į tai, kas vyksta tuomet, kai triukšmo nebelieka.

„Mums labai norisi suteikti žmonėms truputį ramybės, truputį tylos, truputį pamąstymo filosofijos.“

Kūrėjos pabrėžia, kad spektaklis nėra vien apie liūdesį ar sunkias patirtis. Tyla gali būti ir labai graži erdvė pokalbiui, savęs pažinimui, ramybei bei naujoms mintims.

Spektaklio idėja taip pat siejasi su galimybe pripažinti įvairias savo emocines būsenas. Ne visada žmogus turi būti linksmas, pozityvus ir besišypsantis. Kartais svarbu pripažinti, kad jautiesi kitaip, ir žinoti, jog galima kreiptis pagalbos.

Tyla perteikiama per garsą ir judesį

Nors spektaklio pavadinime ir temoje svarbiausia yra tyla, scenoje visiškos tylos nebus. Kūrėjos nusprendė tylos temą perteikti per garsą, muziką ir judesį.

Spektaklyje bus naudojami akrobatiniai elementai, somatikos ir psichologiniai aspektai. Neila ir Ema pasakojo, kad joms svarbus ne tik techniškai tikslus judesys, bet ir tai, ką žmogus išgyvena bei kaip savo vidinę būseną gali perteikti kūnu.

Spektaklyje taip pat bus gyvai kalbama. Muziką atliks pianistas Lukas Gedvilas, o žiūrovai dar prieš spektaklį bus kviečiami atlikti specialią užduotį, padėsiančią įsitraukti į tylos temą.

Bendradarbiavimas su Jaunimo linija

Prie spektaklio prisidėjo ir Jaunimo linija. Po spektaklio planuojama maždaug 20 minučių diskusija su žiūrovais, kurioje dalyvaus Jaunimo linijos psichologė.

Kūrėjoms buvo svarbu, kad spektaklis nesibaigtų ties paskutiniu judesiu ar scena. Jos nori suteikti galimybę žiūrovams pasidalyti savo mintimis, jausmais ir tuo, ką spektaklis jiems sukėlė.

„Norisi suteikti žmonėms galimybę būti išklausytiems.“

Pasak seserų, kartais žmogui sunku kažką pasakyti tuomet, kai aplinkui vyrauja nuostata, kad visi privalo būti laimingi, pozityvūs ir nuolat šypsotis. Todėl spektaklis tampa erdve, kurioje galima priimti ir kitokias emocijas.

Kūrybinis procesas padėjo geriau pažinti save

Dvejus metus apie tylą galvojusios ir maždaug pusę metų aktyviai spektaklį kūrusios seserys teigia, kad šis procesas pakeitė ir jų pačių požiūrį į save.

Sportas jas išmokė nuolat siekti geresnio rezultato, tačiau kūrybos procese jos atrado kitą svarbų dalyką – gebėjimą pasidžiaugti tuo, ką jau padarei.

„Supratom, kad galiu džiaugtis, kad suradau nežinau kokį rekvizitą ir aš džiaugiuosi tuo, kad aš pati sugebėjau tai padaryti. Arba galiu sukurti choreografiją, kuri man patinka, ir aš tuo džiaugiuosi.“

Tai tapo svarbia jų pačių kūrybinio kelio dalimi – išmokti ne tik reikalauti iš savęs daugiau, bet ir pastebėti tai, kas jau padaryta.

Dvynių ryšys – viena didžiausių jų stiprybių

Pokalbio metu daug dėmesio teko ir seserų tarpusavio ryšiui. Neila ir Ema pasakojo, kad viena kitą gali palaikyti sunkesniais momentais – kartais reikia paskatinti, kartais pralinksminti, o kartais tiesiog būti šalia.

Kita vertus, jos neslepia, kad net ir turėdamos tokį artimą ryšį vis tiek jaučia poreikį bendrauti su kitais žmonėmis. Joms svarbūs draugai, šeima ir autoritetai, kurių nuomonė padeda pažvelgti į kūrybą iš šalies.

Būtent šeimos palaikymas joms yra ypač svarbus prieš premjerą. Spektaklis yra asmeniškas, todėl jo parodymas artimiausiems žmonėms taip pat tampa jautria patirtimi.

„Laiškas Tylai, kuri neišklausė“ – klausimas, į kurį atsakys žiūrovas

Įdomu ir tai, kad pats spektaklio pavadinimas palieka nemažai vietos interpretacijai. Kodėl Tyla neišklausė? Ar ji iš tiesų neišklausė, o gal vis dėlto išgirdo?

Kūrėjos sąmoningai neatsako į šį klausimą už žiūrovą. Jos nori, kad kiekvienas spektaklį pamatęs žmogus susikurtų savo atsakymą ir savo istoriją.

„Ateisit į spektaklį, galėsit susikurti savo, sakykime, atsakymą, istoriją. Ar ta Tyla tikrai neišklausė, o gal netgi čia ir išklausė.“

Po spektaklio žiūrovų taip pat lauks pokalbis. Neila ir Ema sako esančios pasiruošusios priimti skirtingas reakcijas – tiek ašaras, tiek šypsenas, tiek kitokius jausmus, kuriuos jų kūrinys gali sukelti.

Spalio 3 dieną – premjera Menų spaustuvėje

„Laiškas Tylai, kuri neišklausė“ premjera Vilniuje vyks spalio 3 dieną, Menų spaustuvėje. Kūrėjos kviečia žiūrovus ne tik stebėti šokį, bet ir įsitraukti į patirtį, kuri prasidės dar prieš spektakliui prasidedant.

Neila ir Ema taip pat turi planų ateityje spektaklį parodyti kituose Lietuvos miestuose. Pokalbio metu jos minėjo Šiaulius, Druskininkus ir Klaipėdą, tačiau konkrečios datos kol kas nėra.

Šis „Labas, Vilniau!“ pokalbis – apie dvi seseris, kurios nuo šešerių metų kartu eina kūrybos ir sporto keliu, apie discipliną, sceną, tarpusavio ryšį ir norą kalbėti apie tai, apie ką dažnai nutylime.

O svarbiausia – apie tylą. Tą, kuri kartais atsiranda tarp žmonių, tą, kurią nešiojamės savyje, ir tą, kuriai kartais tiesiog reikia leisti būti.