Laidoje „Labas, Vilniau!“ Timūras Augucevičius kalbino pedagogą, muzikantą, stovyklų organizatorių ir jaunimo ugdymo entuziastą Maksimą Leontjevą. Pokalbio metu buvo paliestos temos nuo šiuolaikinės mokyklos ir kūrybiškumo ugdymo iki bendruomenės kūrimo, stovyklų kultūros bei jaunų žmonių poreikio atrasti tikrą žmogišką ryšį.
Maksimas įsitikinęs, kad šiandien mokytojo vaidmuo gerokai platesnis nei vien žinių perteikimas. Jo nuomone, svarbiausia sukurti aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, galėtų atsiskleisti ir nebijotų būti savimi.
„Aš manau, kad mokytojas yra tas žmogus, kuris gali sukurti tokią erdvę, kur mokinys jaustųsi saugus, norėtų tobulėti ir galėtų laisvai veikti.“
Muzika kaip būdas pažinti save
Šiaurės licėjuje muzikos ir teatro mokytoju dirbantis Maksimas pasakoja, kad jo tikslas nėra išmokyti vaikus konkretaus instrumento ar muzikos teorijos subtilybių. Kur kas svarbiau – sudominti, parodyti meno įvairovę ir suteikti galimybę kiekvienam atrasti save.
Pamokose vaikai improvizuoja, išbando įvairius instrumentus, dalyvauja kūrybinėse veiklose ir mokosi bendradarbiauti. Didelis dėmesys skiriamas ne tik ugdymo turiniui, bet ir emocinei atmosferai.
„Dabar reikia sudominti menais, parodyti, kad muzika gali būti įvairi ir įdomi.“
Pašnekovas pabrėžia, kad būtent menai dažnai tampa erdve, kurioje vaikai gali išreikšti save be vertinimo baimės ir atrasti savo stiprybes.
Kodėl ryšys svarbesnis už formalumus?
Kalbėdamas apie šiuolaikinį ugdymą, Maksimas ne kartą akcentavo žmogiško ryšio svarbą. Anot jo, mokykla neturėtų būti vien vieta, kurioje mokomasi akademinių dalykų. Ji turi tapti bendruomene, kurioje vaikai jaučiasi matomi ir girdimi.
Pamokų pradžioje jis skiria laiko vadinamajam „čekinui“ – trumpam pokalbiui apie tai, kaip mokiniai jaučiasi, kokiomis nuotaikomis gyvena ir su kokia energija atėjo į klasę.
„Mokykloje ypač svarbu ne iškart šokti prie dalyko, o sukurti žmogišką ryšį.“
Jo įsitikinimu, tik tada galima tikėtis tikro įsitraukimo ir motyvacijos mokytis.
Stovykla „Maya“ – vieta, kur atsiskleidžia kūrybiškumas
Didelė Maksimo gyvenimo dalis susijusi su vasaros stovykla „Maya“, kuri šiemet organizuojama jau septintą kartą. Vaikams ir paaugliams skirtoje stovykloje svarbiausi yra menai, kūryba, bendravimas ir asmeninis augimas.
Stovykla gimė pandemijos laikotarpiu, tačiau per kelerius metus išaugo į didelę bendruomenę. Daugelis stovyklautojų sugrįžta kasmet, o dalis jų šiandien jau patys tampa vadovais.
Maksimas atvirai pasakoja, kad ši stovykla yra bandymas perduoti tas patirtis, kurios kadaise pakeitė jo paties gyvenimą.
„Aš buvau labai uždaras vaikas. Menai ir kūrybinės veiklos padėjo man atsiverti ir atrasti save.“
Anot jo, būtent todėl „Maya“ nėra tik vieta pramogoms. Tai erdvė, kurioje vaikai mokosi bendrauti, kurti, pasitikėti savimi ir vieni kitais.
„Jaukumai“ – stovykla jaunam suaugusiam žmogui
Pokalbio metu nemažai dėmesio skirta ir antrus metus organizuojamai jaunų suaugusiųjų stovyklai „Jaukumai“. Ji skirta 20-30 metų žmonėms, kurie ieško bendruomenės, tikro bendravimo ir prasmingų patirčių.
Pasak Maksimo, šiandien vis daugiau jaunų žmonių ilgisi ne triukšmingų renginių, o galimybės nuoširdžiai pabūti kartu.
Stovykloje vyksta kūrybinės dirbtuvės, žygiai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, vakarai prie laužo ir daugybė spontaniškų pokalbių.
„Žmogui reikia socializuotis, ypač po pandemijos metų. Reikia tikro, nuoširdaus ryšio.“
Stovyklos organizatoriai save vadina bendruomenės akseleratoriumi – vieta, kurioje užsimezgę ryšiai tęsiasi ir pasibaigus stovyklai.
Kelias iš Vilniaus rajono į kūrybos pasaulį
Maksimas taip pat pasidalijo asmenine istorija apie augimą Vilniaus rajone, mokslus Juodšilių gimnazijoje ir pedagogus, kurie paliko didžiulį pėdsaką jo gyvenime.
Anot jo, būtent mokytojai, būrelių vadovai ir stovyklų organizatoriai padėjo formuotis jo vertybėms bei požiūriui į ugdymą.
Šiandien jis pats stengiasi tapti tuo žmogumi, kuris gali įkvėpti kitus.
„Visa mano veikla labai susijusi su žmonėmis, kurie mane lydėjo per gyvenimą – mokytojais, pedagogais ir vadovais.“
Kūrybiškumas prasideda nuo žmogaus
Pokalbio pabaigoje tapo aišku, kad Maksimo Leontjevo veiklos centre yra ne muzika, ne stovyklos ir net ne ugdymo metodikos. Centre visada lieka žmogus.
Jo kuriamos veiklos jungia skirtingo amžiaus žmones, skatina kūrybiškumą, bendruomeniškumą ir drąsą būti savimi. Tai priminimas, kad kartais svarbiausi pokyčiai prasideda ne nuo didelių sistemų, o nuo vieno nuoširdaus pokalbio, vienos saugios erdvės ir vieno žmogaus, kuris tavimi patiki.