Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius pasitiko ypatingus svečius – vieną ryškiausių Lietuvos alternatyvios muzikos duetų „Kamanių Šilelis“. Kamilė Gudmonaitė ir Mantas Zemleckas studijoje kalbėjosi ne tik apie muziką, bet ir apie baimę, pasirinkimus, santykį su savimi, klausytojais bei kelią, kuris per penkiolika metų atvedė nuo pirmųjų dainų vaikystėje iki didžiausio karjeros koncerto arenoje.
Tai buvo pokalbis apie kūrybos intymumą, apie drąsą būti savimi ir apie tai, kaip muzika tampa dalimi žmonių gyvenimų.
Pažintis, prasidėjusi šilelyje
„Kamanių Šilelio“ istorija prasidėjo dar paauglystėje. Abu muzikantai dar prieš susipažindami kūrė savo pirmąsias dainas. Kamilė prisiminė, kaip vienuolikos metų nusipirko pirmąją gitarą už sutaupytus pinigus ir pradėjo lankyti pamokas. Mokytojo žodžiai tuomet atrodė lyg pranašystė – „šitą mergaitė tikrai turės grupę“.
Lemtinga pažintis įvyko festivalyje, dalijantis laužu ir muzika. „Mes susipažinom šilelėje – tai buvo kaip ir toks mūsų atspindintis pavadinimas“, – pasakojo duetas. Taip gimė ne tik draugystė, bet ir pavadinimas „Kamanių Šilelis“, kuriame susipynė vardai, vieta ir lietuviškos mitologijos nuojauta.
Drąsa dalintis ir kūrybos intymumas
Pokalbyje daug vietos užėmė tema apie dalijimąsi kūryba. Abu prisipažino, kad kuo labiau bręsti, tuo sunkiau tampa atverti vidų. Kamilė atviravo: „Paradoksas, kad kuo aš labiau augau, tuo man pasidarė vis sunkiau ir sunkiau dalintis“.
Kartu jie pasakojo, kad net ir tapę pora ilgą laiką nedrįso kurti kartu. „Tai buvo labai intymu… reikėjo pasitikėjimo, kad išdrįstum įsileisti kitą žmogų į savo kūrybos pasaulį“, – skambėjo studijoje.
„Degantys paukščiai“ – daina apie užstrigimus ir atgimimą
Laidos metu eteryje pirmą kartą nuskambėjo naujausias „Kamanių Šilelio“ kūrinys „Degantys paukščiai“. Dainos gimimas buvo spontaniškas – iš improvizuoto gitaros motyvo ir be didelio planavimo parašytų žodžių.
Kamilė pasakojo, kad tekstas gimė beveik nesąmoningai, o vėliau atsivėrė jo prasmė: „Vis tiek viskas, ką parašysi, bus apie tai, kas vyksta tavo viduje“.
Pagrindinė metafora – degantys paukščiai – tapo žmogaus vidinių būsenų simboliu. „Šitie degantys paukščiai yra žmogaus viduje. Kažkas, kas dega, bet negali sudegti“, – aiškino ji.
Pasak atlikėjų, daina kalba apie vietas ir santykius, kuriuose užstringame, apie pasirinkimus, kurių nedrįstame padaryti.
Arena kaip namai
Didelė pokalbio dalis buvo skirta artėjančiam koncertui „Ritualai“, kuriuo duetas švęs penkiolikos metų kūrybos jubiliejų. Tai bus didžiausias „Kamanių Šilelio“ pasirodymas – su Gospel choru, perkusininkais, pianistu ir netikėtais svečiais.
Tačiau svarbiausia jiems ne efektai, o jausmas. „Mes siekiame sukurti tokį jausmą, kad žiūrovas vis tiek būtų arti… kad būtume kaip viename kambaryje“, – sakė Kamilė.
Ryšys su klausytojais
Duetas atvirai kalbėjo apie ypatingą santykį su publika. Jų muzika lydi žmones skirtingais gyvenimo etapais – nuo vestuvių iki netekčių. „Panašu, kad mes dalyvaujam tų žmonių gyvenimuose“, – dalijosi jie.
Net kritika, pasak atlikėjų, yra svarbi, nes rodo, kad muzika paliečia giliai.
Žvilgsnis atgal: patarimai sau
Paklausti, ką pasakytų sau prieš penkiolika metų, muzikantai atsakė labai atvirai. Kamilė tarė: „Nebijok būti tuo, kas esi. Tu esi geriausia savo versija šiandien“. Mantas trumpai pridūrė: „Viskas gerai, seniai“.
Gatvės muzika ir kelionių mokykla
Pokalbyje prisimintos ir gatvės muzikos dienos, koncertai Pilies gatvėje, kelionės autostopu po Europą. Šios patirtys tapo savotiška gyvenimo ir scenos mokykla, išmokius drąsos, paprastumo ir artumo su publika.
