Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina šeimos gydytoją ir kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutę Justę Latauskienę. Tai išsamus, atviras ir daugiasluoksnis pokalbis apie mediciną, žmogaus psichologiją ir kasdienius pasirinkimus, kurie daro tiesioginę įtaką mūsų savijautai.

Gydytojo profesija: realybė be pagražinimų

Pokalbio pradžioje Justė dalijasi savo keliu į mediciną bei tuo, kaip atrodo gydytojo darbas iš vidaus. Tai nėra statiška ar nuspėjama profesija – tai nuolatinis santykis su žmogumi, atsakomybė ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančių situacijų.

Gydytoja atkreipia dėmesį į paradoksą, su kuriuo susiduria daugelis šios profesijos atstovų:

„Kuo geriau dirbi, tuo daugiau dirbi.“

Tai reiškia ne tik augantį pacientų skaičių, bet ir didesnį emocinį bei profesinį krūvį. Gydytojo darbas nesibaigia tada, kai kabinetas tuščias – visada atsiranda žmonių, kuriems reikia dėmesio, priežiūros ar prevencijos.

Kognityvinė elgesio terapija: suprasti ir keisti

Didelė pokalbio dalis skirta kognityvinei elgesio terapijai – vienai iš plačiausiai taikomų psichoterapijos krypčių. Justė paaiškina, kad tai metodas, padedantis žmogui atpažinti savo mąstymo modelius ir juos keisti.

„Mes galime suprasti apie save ir, supratę, galime kryptingai elgtis kitaip, kad kitaip jaustumėmės.“

Pabrėžiama, kad pokyčiai nebūtinai yra ilgi ir sudėtingi. Kai kuriais atvejais pakanka vienos sesijos, kad žmogus pamatytų situaciją kitu kampu ir pradėtų keisti savo elgesį. Vis dėlto, kai problemos gilesnės, procesas reikalauja daugiau laiko ir nuoseklumo.

Gyvenimo tempas ir maksimalizmo iliuzija

Pokalbyje paliečiama ir šiuolaikinė problema – nuolatinis spaudimas būti produktyviam ir maksimaliai išnaudoti savo laiką. Justė siūlo pažvelgti į tai kritiškai ir nepasiduoti šiam mąstymo modeliui.

„Vien dėl to, kad gali viską padaryti, nereiškia, kad reikia viską padaryti.“

Tai kvietimas sąmoningai rinktis, kiek ir kaip darome, bei leisti sau sustoti. Pasak gydytojos, gebėjimas nieko neveikti ir būti su savimi taip pat yra svarbi psichologinės sveikatos dalis.

Psichosomatika: kūno ir psichikos ryšys

Vienas svarbiausių pokalbio segmentų – psichosomatika. Gydytoja pabrėžia, kad tai nėra išgalvotas reiškinys ar „įsikalbėjimas“, o realūs fiziologiniai procesai, susiję su mūsų emocine būsena.

„Psichosomatika yra visiškai tikras dalykas.“

Aptariama, kaip vidinės įtampos, neišspręsti išgyvenimai ar ilgalaikis stresas gali pasireikšti fiziniais simptomais – nuo skausmų iki metabolinių sutrikimų. Taip pat išryškinama priešinga kryptis – kaip fizinė būklė veikia mūsų emocijas ir mąstymą.

Santykis su savimi ir savo problemomis

Pokalbyje nemažai dėmesio skiriama žmogaus santykiui su savimi. Dažnai žmonės linkę nuvertinti savo sunkumus, manydami, kad jie nėra pakankamai svarbūs.

„Žmonės dažnai galvoja, kad jų problemos yra mažesnės, negu iš tikrųjų yra.“

Toks požiūris gali trukdyti ieškoti pagalbos ir gilinti vidines problemas. Gydytoja pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus patirtys yra unikalios ir vertos dėmesio, nepriklausomai nuo jų masto.

Šiuolaikinė medicina ir pacientų įpročiai

Pokalbyje aptariama ir besikeičianti sveikatos kultūra. Vis daugiau žmonių domisi prevencija, tyrimais ir savo sveikatos būkle. Tačiau kartu atsiranda ir naujų iššūkių – informacijos perteklius, savidiagnostika bei klaidingi įsitikinimai.

Justė pastebi, kad įrodyti ligos nebuvimą kartais yra sudėtingiau nei ją diagnozuoti, o pacientų lūkesčiai nuolat auga.

Tai pokalbis, kuris peržengia medicinos ribas. Jame kalbama apie žmogų kaip visumą – jo kūną, mintis, emocijas ir kasdienius sprendimus. Tai kvietimas sustoti, įsiklausyti į save ir suprasti, kad sveikata prasideda ne tik nuo diagnozės, bet ir nuo santykio su savimi.