Laidoje „Labas, Vilniau!“ Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kalbino Justą Kazlauską – programos „Kurk Lietuvai“ dalyvį ir projekto vadovą, kuris pasakojo apie savo sprendimą grįžti į Lietuvą po studijų prestižiniame Oksfordo universitete. Jo istorija – tai kelionė nuo akademinės laisvės ir tarptautinių galimybių iki tarnybos Lietuvos kariuomenėje bei darbo valstybės tarnyboje. Pokalbyje atsiskleidžia jauno žmogaus siekis ne tik dirbti, bet ir kurti, būti reikšmingu pokyčių dalyviu savo šalyje.

„Visą laiką jaučiu tam tikrą pasididžiavimą, kad pasirinkau grįžti. Studijos Oksforde buvo įkvepiančios, bet būtent jos ir paskatino mane suvokti, kiek daug galima padaryti Lietuvoje“, – sakė Justas Kazlauskas.

Pasak jo, Oksforde patirtas akademinis gyvenimas, diskusijos apie tarptautinę politiką ir karo temas dar labiau sustiprino supratimą, kaip svarbu ne tik stebėti, bet ir veikti. Kai studijų metu Europą sukrėtė karas Ukrainoje, jis aiškiai pajuto, kad nori prisidėti prie realių pokyčių savo šalyje.

Apie sprendimą grįžti

Baigęs Europos studijų magistrą, Justas galėjo likti Jungtinėje Karalystėje – turėjo pasiūlymų tiek iš privataus sektoriaus, tiek iš tarptautinių institucijų. Vis dėlto pasirinko grįžti į Lietuvą. Jo sprendimas buvo ne spontaniškas, o giliai apgalvotas, paremtas vertybėmis ir siekiu jausti savo darbo prasmę.

„Nenorėjau tapti tuo ilgalaikiu migrantų, kuris jaučiasi svetimas. Norėjau būti ten, kur mano darbas turi tiesioginę prasmę“, – sako jis.

Grįžęs Justas pradėjo dirbti Neringos savivaldybėje – toli nuo sostinės ir įprasto jaunų profesionalų karjeros kelio. Pasirinkimas buvo nestandartinis, tačiau, kaip pats sako, neatsitiktinis: „Norėjau pamatyti, kaip politika veikia vietos lygmenyje, kur pokyčius matai tiesiogiai. Ten greitai supranti, kas veikia, o kas – ne.“

Ši patirtis tapo tikra gyvenimo mokykla – nuo gyventojų laiškų iki realių sprendimų, kurie akimirksniu atsiliepia bendruomenės gyvenimui. Vėliau jis persikėlė į Vilnių ir prisijungė prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kur dirba su gynybos pramonės plėtros projektais.

Tarnyba kaip pilietiškumo išraiška

Greta civilinės karjeros Justas dalyvauja Karo akademijos karininkų mokymų programoje. Tai reiškia, kad savaitgalius jis praleidžia vilkėdamas uniformą ir treniruodamasis kartu su kitais karininkais.

„Tai atsakomybė ir tarnyba. Mobilizacijos atveju būtume atsakingi už žmonių gyvybes – toks suvokimas labai greitai sutvarko prioritetus“, – kalba jis.

Pasak Justo, ši patirtis padeda ne tik ugdyti discipliną, bet ir kurti vidinį ramybės jausmą. „Tas paprastas mokėjimas susikrauti kuprinę ir žinoti, ką darytum krizės metu, ramina labiau nei naujienų antraštės“, – šypsosi pašnekovas. Jis tiki, kad kiekvienas pilietis turėtų vienaip ar kitaip prisidėti prie valstybės saugumo: savanoriškai, per paramą ar per tarnybą.

Kurk Lietuvai – drąsių idėjų erdvė

Šiandien Justas yra vienas iš programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių, skatinančios jaunus profesionalus grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie pokyčių viešajame sektoriuje.

„Tai profesinė laisvė – gali metus dirbti su realiais pokyčiais, kurti sprendimus, kurie keičia valstybę iš vidaus“, – sako jis.

Justas šiuo metu koordinuoja gynybos pramonės plėtros kelrodžio projektą. Jo tikslas – ilgalaikė Lietuvos gynybos inovacijų strategija. „Karas Ukrainoje parodė, kad gynyba – ne tik kariuomenės, bet ir ekonomikos klausimas. Tai inovacijų karas, ir Lietuva turi potencialą tapti regioniniu technologijų centru“, – įsitikinęs jis.

Tokie projektai, anot Justo, reikalauja ne tik žinių, bet ir politinės valios. „Galime nepasigaminti viso tanko, bet galime kurti komponentą, be kurio tas tankas neveiktų. Tai mūsų stiprybė – aukštos pridėtinės vertės technologijos ir kūrybiškumas“, – priduria jis.

Apie jaunus žmones ir pasirinkimus

Pokalbio pabaigoje Justas kalba apie savo kartą – jaunus žmones, kurie, pasak jo, vis dažniau renkasi prasmę vietoje patogumo.

„Manau, kad dauguma jaunų žmonių ieško ne tik darbo, bet ir prasmės. Kiekvienas mūsų gali daryti pokytį – tik reikia pasirinkti būti čia“, – teigia jis.

Paklaustas, ką patartų tiems, kurie dar ieško savo kelio, Justas atsako paprastai, bet aiškiai: „Reikia galvoti ne apie tai, kur bus lengviau, o kur gali padaryti daugiau. Prasmė dažniausiai gimsta ten, kur esi reikalingas.“