Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbino žurnalistą, svetainės ir tinklalaidės „Eurodiena“ redaktorių Justą Buivydą. Pokalbio centre – ką tik pasibaigusi Eurovizija, jos užkulisiai, netikėta Bulgarijos pergalė, subyrėjusios prognozės ir tai, kodėl šių metų konkursas tapo tikra „Bangaranga“.

Justas Buivydas – vienas tų pašnekovų, kurie Euroviziją stebi ne tik kaip žiūrovai, bet ir iš arti: per spaudos centrą, repeticijas, delegacijų komunikaciją, atlikėjų elgesį ir visą konkurso savaitės atmosferą. Todėl pokalbyje buvo daug ne tik emocijų po finalo, bet ir užkulisių detalių, kurios padeda geriau suprasti, kaip gimsta Eurovizijos rezultatai.

Netikėta pergalė, kurios beveik niekas neprognozavo

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – Bulgarijos pergalė. Pasak Justo Buivydo, šis rezultatas buvo toks netikėtas, kad net Euroviziją nuolat analizuojantys žmonės iki finalo jos nelaikė realia favorite.

„Tai įvyko tikra bangaranga – kažkoks chaosas, kažkoks netikėtumas, kažkoks didžiulis siurprizas“, – laidoje sakė Justas Buivydas.

Jis pripažino, kad prieš konkursą pats dalyvavo ne vienoje diskusijoje ir tinklalaidėje, kur buvo aptarinėjami galimi favoritai, stipriausi pasirodymai ir finalo scenarijai. Tačiau Bulgarijos kūrinys tarp pagrindinių pretendentų į pergalę dažnai net neatsidurdavo.

„Aš šitos dainos net neminėjau, ir tai man parodo, kokio netikėtumo šita pergalė yra“, – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto po finalo, anot jo, rezultatas ėmė atrodyti logiškas. Bulgarijos atstovė ne tik atliko dainą, bet ir ją pakėlė į visai kitą lygį savo scenine energija, charizma ir bendravimu su publika.

Kodėl lažybininkai ir vėl nepataikė?

Prieš finalą daug dėmesio buvo skiriama Suomijai, kuri ilgą laiką buvo laikoma viena aiškiausių favoričių. Tačiau galutinis rezultatas parodė, kad Eurovizijoje prognozės ir realybė gali smarkiai prasilenkti.

Justas Buivydas laidoje pabrėžė, kad toks netikėtumas konkursui yra naudingas, nes primena: Eurovizijos savaitę vis dar gali įvykti lūžis, o gerai pasiruošusi šalis gali aplenkti net ilgai prognozuotus favoritus.

„Labai gerai, kad lažybininkai taip prašovė“, – sakė Justas. Pasak jo, tai parodo delegacijoms ir atlikėjams, kad galutinė pergalė nepriklauso vien nuo išankstinio favorito statuso.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais lažybininkų prognozės ne kartą nepasitvirtino. Tai, jo teigimu, Eurovizijai grąžina nenuspėjamumą ir intrigą, dėl kurios konkursas išlieka įdomus.

Nugalėtojos charizma ir komunikacija

Laidoje daug kalbėta ir apie Bulgarijos atstovės asmenybę. Justas Buivydas pasakojo, kad atlikėja išsiskyrė ne tik scenoje, bet ir už jos ribų – bendraudama su žurnalistais, kurdama turinį socialinėms platformoms ir labai natūraliai įsitraukdama į Eurovizijos savaitės ritmą.

Viena ryškiausių istorijų – pašnekovo prisiminimas iš turkio kilimo, kur atlikėja bandė tarti lietuviškas frazes ir pati prašė dar vieno sakinio. Pasak Justo, ji labai greitai perėmė situaciją ir bendravimą pavertė gyvu, smagiu turiniu.

„Jinai pradėjo mane, taip sakyti, vadovauti man ten truputėlį, bet tai taip charizmatiškai buvo padaryta“, – pasakojo Justas Buivydas.

Dar viena užkulisių detalė – situacija spaudos centre, kai Bulgarijos atstovė tiesiog viena atėjo į žurnalistų erdvę pavalgyti čipsų. Toks paprastumas ir artumas, anot pašnekovo, tik dar labiau sustiprino jos įvaizdį.

„Tiesiog tokia charizma yra šios atlikėjos“, – sakė Justas.

Scenos režisūra: nematoma, bet lemiama jėga

Pokalbyje Timūras Augucevičius atkreipė dėmesį į tai, kad Bulgarijos pasirodymas atrodė itin tiksliai sukonstruotas, o jo energija palietė labai skirtingas auditorijas. Justas Buivydas paaiškino, kad prie šio pasirodymo dirbo itin patyrę Eurovizijos scenos profesionalai.

Pasak jo, pasirodymą kūrė du labai stiprūs režisieriai, siejami su ryškiais ankstesniais Eurovizijos numeriais. Tai žmonės, kurie yra prisidėję prie tokių įsimintinų pasirodymų kaip Nemo „The Code“, Käärijä „Cha Cha Cha“, Måns Zelmerlöw „Heroes“ ir Donato Montvydo 2016 metų sceninis numeris.

„Susijungia du tokie didžiuliai grandai euroviziniai“, – pabrėžė Justas Buivydas.

Anot pašnekovo, dabar, žvelgiant atgal, atrodo akivaizdu, kad šiam faktui prieš konkursą buvo skirta per mažai dėmesio. Scenos režisūra, choreografija, kamera ir atlikėjos asmenybė finale susijungė į labai stiprų bendrą įspūdį.

Užkulisių pokyčiai: atlikėjai nebematė vieni kitų repeticijų

Dar viena įdomi pokalbio tema – šių metų Eurovizijos užkulisių taisyklių pokytis. Justas Buivydas pasakojo, kad šiemet atlikėjai pirmą kartą negalėjo stebėti vieni kitų repeticijų per užkulisiuose esančius ekranus.

Anksčiau tokia galimybė leisdavo delegacijoms ir atlikėjams pamatyti konkurentų numerius dar prieš pasirodymus. Tai neretai keldavo įtampą, gandus ir papildomą spaudimą. Šiemet ekranai buvo išjungti, motyvuojant tuo, kad nenorima blaškyti ar nervinti dalyvių.

Pašnekovas pasakojo, kad kai kurie atlikėjai tokį sprendimą vertino palankiai, nes taip buvo lengviau susikoncentruoti į savo pasirodymą ir nesilyginti su kitais.

Eurovizija, kurią dar reikės iš naujo įvertinti

Vertindamas visų metų konkursą, Justas Buivydas pripažino, kad iškart po finalo objektyviai įvertinti Euroviziją sunku. Dainos per konkurso savaitę skamba tiek daug kartų, kad santykis su jomis neišvengiamai pasikeičia.

„Visas dainas, net ir tas, kurių nekenčiu ir kurių išvis nenorėčiau girdėti, visas jas girdėjau minimum po tris kartus“, – sakė jis.

Pasak Justo, prieš konkursą atrodė, kad ankstesni metai galėjo būti stipresni, tačiau po finalo ir pilno pasirodymų vaizdo šių metų Eurovizija pasirodė daug įdomesnė ir stipresnė nei manyta iš pradžių.

Pokalbis tiems, kurie nori suprasti Euroviziją giliau

Šis „Labas, Vilniau!“ pokalbis – ne tik apie tai, kas laimėjo. Tai pokalbis apie tai, kaip Eurovizijoje formuojasi favoritai, kodėl kartais jie nelaimi, kokią reikšmę turi atlikėjo charizma, kaip veikia komunikacija, scenos režisūra ir užkulisių atmosfera.

Justas Buivydas padeda pažvelgti į konkursą ne vien žiūrovo akimis, bet ir iš vidaus – ten, kur spaudos centras, repeticijos, turkio kilimas, pokalbiai su atlikėjais ir netikėti momentai kartais tampa ne mažiau svarbūs nei pats finalo vakaras.