Vilniaus kariljonas – vienas unikaliausių sostinės instrumentų, kurio muzika iš Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšto pasklinda po miestą. Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina Vilniaus kariljono festivalio vadovą, sumanytoją ir organizatorių Jurgį Pauliuką. Pokalbyje – jubiliejinis Vilniaus kariljono festivalis, kariljono koncertai Vilniuje, išskirtinė 61 varpo instrumento istorija ir kultūros galia keisti miesto kasdienybę. Jurgis Pauliukas pasakoja, kuo kariljonas skiriasi nuo vargonų, kodėl jis vadinamas miesto instrumentu ir kaip kariljono muzika gali suteikti klausytojams ramybės.
Nuo darbo radijuje iki kultūrinių projektų
Jurgio Pauliuko veiklų laukas platus – skirtingais gyvenimo etapais jis dirbo radijo srityje, kūrė ir įgyvendino įvairius komunikacijos, kultūros bei meno projektus. Nors pats eteryje pasirodydavo retai, radijo pasaulį pažino iš arti – dirbo su savireklama, komunikacija ir ieškojo būdų, kaip radijo turinį priartinti prie klausytojų.
Pasak Jurgio, radijas išlieka aktualus todėl, kad geba prisitaikyti prie besikeičiančių žmonių įpročių, naujų technologijų ir skirtingų turinio platformų.
„Radijas yra artimiausias ir patogiausias. Jį visada patogu įsijungti namuose ar automobilyje. Jis gali groti kaip fonas ir yra viena lengviausiai pasiekiamų medijų.“
Šiandien Jurgis save sieja ne su viena profesija ar pareigybe. Jis kuria ir įgyvendina projektus, kurie svarbūs ne tik jam pačiam, bet ir miestui bei jo žmonėms. Tarp jų – meninės instaliacijos Vilniuje, pažintiniai projektai apie dominikonų istoriją ir jau dešimtmetį organizuojamas Vilniaus kariljono festivalis.
Kaip prasidėjo Vilniaus kariljono festivalio istorija?
Jurgio ryšys su Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia prasidėjo dar prieš atsirandant kariljonui. Gyvendamas netoliese jis lankė bažnyčią, bendravo su broliais dominikonais ir savanoriškai prisidėdavo prie įvairių jų projektų.
Įrengus kariljoną, reikėjo žmogaus, kuris padėtų apie naująjį instrumentą papasakoti visuomenei. Iš pradžių tai turėjo būti vienas projektas, tačiau ilgainiui tapo dešimtmetį trunkančia veikla.
„Aš taip jiems truputį padėjau, ir tas „truputį“ netruko tapti dešimčia metų.“
Per šį laiką Vilniaus kariljono festivalyje skambėjo įvairių šalių atlikėjų muzika, o Jurgis jau planuoja ne tik kitų metų renginius – ryškėja ir 2028 metų festivalio vizija. Po jubiliejinio festivalio organizatorius nori ieškoti naujų formų, kurios kariljoną leistų ne tik išgirsti, bet ir pamatyti, pažinti bei patirti.
61 varpas virš Vilniaus
Vilniaus kariljonas – vienas didžiausių Centrinėje Europoje ir moderniausias Lietuvoje. Instrumentą sudaro 61 varpas, apimantis penkias oktavas. Didžiausias varpas sveria apie tris tonas, o mažiausias – vos aštuonis kilogramus.
Kariljonu galima groti gyvai, tačiau instrumentas taip pat prijungtas prie kompiuterinės sistemos. Specialiai pritaikytos melodijos gali būti atliekamos automatiškai, o Vilniaus kariljono repertuare jau sukaupta apie 250 kūrinių.
Šiltuoju metų laiku vilniečiai ir miesto svečiai gali klausytis kasdienių trumpųjų kariljono koncertų. Nuo gegužės pradžios iki spalio pradžios muzika virš Lukiškių aikštės skamba du kartus per dieną.
Nors kariljonas įrengtas bažnyčios bokšte, jis nėra liturginis instrumentas. Jo muzika skirta ne bažnyčios vidui, o miestui ir jo žmonėms.
„Kariljonas yra lauko instrumentas. Jis neturi sienų – per bokšto langus jo muzika sklinda po miestą.“
Kuo kariljonas skiriasi nuo vargonų?
Kariljonas dažnai lyginamas su vargonais, tačiau, pasak Jurgio, šiuos instrumentus sieja tik panašus pedalų išdėstymas. Visa kita – grojimo būdas, garso išgavimas ir instrumento veikimo principas – labai skiriasi.
Kariljono klavišai primena iš konsolės išsikišusias medines lazdeles. Kiekvienas jų trosais sujungtas su konkretaus varpo plaktuku. Paspaudęs klavišą kariljonininkas fiziškai išjudina mechanizmą ir išgauna garsą.
„Vargonuose yra oras, o kariljone – metalas, fizika ir svoris.“
Vilniaus kariljono varpai išdėstyti per keturis bokšto aukštus. Jie nejuda – garsas išgaunamas plaktukui atsitrenkus į nejudantį varpą. Atlikėjui svarbu ne tik tiksliai paspausti klavišus, bet ir jausti kiekvieno varpo skambėjimo trukmę. Atleidus klavišą garsas nenutrūksta, todėl grojant reikia numatyti, kaip skirtingos natos susilies tarpusavyje.
Instrumentas, kuriam reikia ir jautrumo, ir fizinės jėgos
Kariljonu grojama ne tik pirštais – atlikėjai klavišus dažnai spaudžia delnais ar kumščiais. Nuo smūgio stiprumo priklauso ir varpo garsumas. Vieni muzikantai renkasi stipresnį, galingesnį skambesį, kiti groja greičiau ir subtiliau, leisdami vienu metu suskambėti daugiau varpų.
„Kariljonas nėra tiesmukas instrumentas. Melodija gali būti tylesnė, garsesnė, intensyvesnė – jis turi labai daug ausiai malonių niuansų.“
Daugelis profesionalių kariljonininkų taip pat yra vargonininkai, tačiau grojimas kariljonu reikalauja papildomų įgūdžių ir išskirtinio instrumento pajautimo. Festivalio metu į Vilnių atvyksta atlikėjai iš įvairių pasaulio šalių, atsivežantys skirtingas grojimo tradicijas ir interpretacijas.
Kultūra, kuri turi pasiekti žmones
Jurgis pastebi, kad Lietuvoje sukuriama daug kokybiškų kultūros projektų, tačiau informacija apie juos ne visada pasiekia žmones. Todėl ateityje jis nori daugiau dėmesio skirti ne tik koncertų programoms, bet ir naujoms kultūros sklaidos formoms.
„Norisi sukurti vietą, kur žmogus galėtų išgirsti, pajusti, paliesti ir pats dalyvauti.“
Pasak Jurgio, kultūra neturėtų likti tik renginių programose ar uždarose erdvėse. Ji gali tapti kasdienio miesto gyvenimo dalimi, skatinti smalsumą ir kurti ryšį tarp žmonių. Kariljonas tam ypač tinkamas – jo muzikos nereikia ieškoti koncertų salėje, nes ji pati pasklinda miesto gatvėmis.
Kariljono muzika – ramybės akimirka mieste
Po Vilniaus kariljono festivalio koncertų vyksta klausytojų susitikimai su atlikėjais. Žmonės domisi instrumento veikimu, varpų istorija, grojimo technika ir pačių kariljonininkų patirtimis.
Tačiau Jurgiui labiausiai įsimena ne techniniai klausimai, o žmonių emocijos. Po koncertų klausytojai dažnai pasakoja pasijutę ramesni, trumpam pamiršę kasdienius rūpesčius ir atradę naują miesto patirtį.
„Žmonės prieina ir sako: „Aš taip nusiraminau, man taip gera.“ Žmogus gauna ramybės, kuri leidžia toliau eiti per gyvenimą ir galbūt sumažinti stresą.“
Kariljono muzika tampa ne tik koncertu, bet ir galimybe sustoti, pakeisti aplinką bei pažvelgti į pažįstamą miestą kitaip.
„Į rutiną – niekada“
Jurgis pripažįsta nuolat ieškantis naujų idėjų ir iššūkių. Vieni projektai dar tik įgyvendinami, o kiti jau planuojami keleriems metams į priekį. Skirtingose srityse sukaupta patirtis padeda jam kurti projektus, kurie yra prasmingi, prieinami ir įdomūs miesto žmonėms.
„Kažkada sau pasakiau: į rutiną – niekada.“
Būtent noras išvengti rutinos skatina imtis vis naujų veiklų, ieškoti netikėtų kultūros pateikimo būdų ir kurti patirtis, kurios padeda žmonėms atrasti Vilnių iš naujo.
