Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Ignas Smilgevičius kalbina teatro režisierių Joną Kuprevičių. Pokalbyje daug dėmesio skiriama jo kūrybiniam keliui, santykiui su teatru, šiuolaikinio teatro iššūkiams ir naujam Utopijos teatro spektakliui „Antigonė“, kurio premjera vyks birželio 10-11 dienomis.

Kelias į teatrą

Jonas Kuprevičius pasakoja, kad į teatrą atėjo ne tiesia linija. Iš pradžių jis norėjo būti šokėju, vėliau dirigentu, kompozitoriumi, scenografu, kol galiausiai dvyliktoje klasėje suprato, kad jo kryptis yra režisūra. Šis kelias, pasak jo, buvo tarsi nuoseklus bandymas per skirtingas meno formas atrasti sau tinkamiausią kalbą.

Kalbėdamas apie teatrą, režisierius pabrėžia, kad tai nėra vien susižavėjimo klausimas. Jam teatras yra ypatinga būsena, kitokia erdvė, kurioje kasdienė realybė tampa intensyvesnė, o žmogus gali patirti platesnį emocijų spektrą.

„Turbūt tikrai egzistuoja kažkoks teatro virusas ar bakterija.“

„Teatre truputėlį yra kažkokios gyvybės daugiau.“

Teatras kaip pokyčio vieta

Pokalbyje kalbama ir apie tai, ar teatras šiandien vis dar gali provokuoti, keisti žmogų ir jo mąstymą. Jonas Kuprevičius sako, kad pokytis ne visada būna aiškiai įvardijamas, tačiau žiūrovas, kuris ateina atviras, vis tiek kažką išsineša. Teatras gali tapti katalizatoriumi, kuris pajudina mintis, keičia žvilgsnį į pasaulį ar leidžia kitaip suvokti kitus žmones.

Režisierius prisimena, kad jam pačiam teatras jaunystėje darė didelę įtaką – spektakliai atverdavo naujus potyrius, idėjas ir mąstymo kryptis. Todėl jis tiki, kad teatras vis dar turi galią veikti žiūrovą.

„Man tai teatras keisdavo mintis – kaip aš žiūriu į pasaulį ir kaip suvokiu kitus žmones.“

Šiuolaikinio teatro iššūkiai

Laidoje aptariami ir šiandienos teatro sunkumai. Jonas Kuprevičius kaip vieną svarbiausių problemų įvardija finansavimą ir sumažėjusį kultūros vartojimą. Jo teigimu, politinis ir socialinis kontekstas daro įtaką tam, kaip žmonės renkasi kultūrinius renginius, kiek lankosi teatre, parodose ar kituose meno įvykiuose.

Kartu režisierius kalba ir apie kūrybinį lauką – jam trūksta naujų meninių judėjimų, šviežių įvykių, bendrų patirčių, kurios galėtų užkrėsti kitus kūrėjus ir žiūrovus. Pasak jo, teatras visada gyvas tada, kai jame atsiranda naujas impulsas, diskusija ir noras ieškoti.

Kodėl „Antigonė“?

Antroje pokalbio dalyje daugiausia dėmesio skiriama Sofoklio tragedijai „Antigonė“. Jonas Kuprevičius šį kūrinį vadina vienu iš chrestomatinių tekstų, prie kurių režisieriai nuolat sugrįžta. Jį domina ne tik pati istorija, bet ir klausimai, kuriuos ji kelia šiandien: ką reiškia pasipriešinti valdžiai, kas yra herojus, kada žmogus tampa pavojingas sistemai ir kaip atpažinti savo vidinę tiesą.

Režisierius pastebi, kad „Antigonė“ nėra vien pasakojimas apie vieną heroję. Statant spektaklį jam tapo svarbios visų veikėjų vidinės dramos, jų pasirinkimai ir pasekmės. Net Kreontas šiame pastatyme matomas ne vien kaip valdovas, bet ir kaip žmogus, tampantis savo paties sprendimų auka.

„Jauna mergina pasipriešina valdovui, kuris įveda visai kitą tvarką, prieštaraujančią bendražmogiškumui.“

Klasika, kuri kalba šiandien

Jonas Kuprevičius pabrėžia, kad statant „Antigonę“ jam buvo svarbu ne perrašyti klasiką, o išmokti su ja žaisti taip, kad ji skambėtų šiandien. Spektaklyje išlaikomas klasikinis tekstas, tačiau keičiamas jo veikimas scenoje, ieškoma naujo skambesio ir šiuolaikinės perspektyvos.

Pasak režisieriaus, senieji tekstai gali būti aktualūs ir šiandien, jei į juos žvelgiama gyvai. „Antigonė“ jam tampa ne muziejiniu kūriniu, o medžiaga, per kurią galima kalbėti apie demokratiją, valdžios prigimtį, visuomenės atsakomybę ir žmogaus pasirinkimą.

„Aš labai vertinu klasikinius tekstus. Man atrodo, reikia kaip tik išmokti su jais žaisti, vietoj to, kad juos perrašytum.“

Apie valdžią, dialogą ir vidinę tiesą

Viena svarbiausių pokalbio temų – žmogaus santykis su valdžia. Laidoje keliamas klausimas, kas visuomenei pavojingiau: žmogus, kuris neklauso valdžios, ar žmogus, kuris jai niekada neprieštarauja. Jonas Kuprevičius atsako, kad svarbiausia yra ne aklas paklusimas ar pasipriešinimas, o gebėjimas girdėti vidinį tiesos jausmą.

Režisierius kalba apie dialogo svarbą. Jo teigimu, kai visuomenėje ar santykyje su valdžia nebelieka dialogo, prasideda problemos. Būtent dialogas, net jei jis sudėtingas ar konfliktiškas, leidžia išlaikyti kritinį mąstymą ir gyvą visuomenės santykį su savimi.

„Jeigu tu vien klausai ir nėra dialogo, tada gali prasidėti problemos.“

Premjera Utopijos teatre

Spektaklio „Antigonė“ premjera vyks birželio 10-11 dienomis Utopijos teatre. Jonas Kuprevičius kviečia žiūrovus ateiti ne tik pamatyti klasikinio kūrinio interpretacijos, bet ir patirti, kaip nedidelė kultūros erdvė gali virsti didele teatro scena.

„Jei norite naujų patirčių ir jei norite pamatyti, kaip kultūros erdvė virsta didele teatro scena, prašom ateiti birželio 10-11 dienomis į mūsų Utopijos teatro spektaklį „Antigonė“.“