Kartais radijo eteryje nutinka tai, kas primena filmą – kai mikrofono pusės pasikeičia vietomis. Šį kartą laidoje „Labas, Vilniau!“ laidų vedėją Kristiną Kanišauskaitę-Šaltmerę kalbina ne kolega, o Vilnius FM ištikimas klausytojas Aurimas Ramonas – žmogus, kuris pats nuo jaunystės žavėjosi radijo pasauliu.
„Šis radijas man visada buvo įdomus, – sako Aurimas. – Ir kai sulaukiau kvietimo pabūti vedėjo vietoje, pagalvojau: o kodėl gi ne? Juk radijo dieną galime švęsti kasdien.“
Nuo pasakų iki mikrofono
Kristinos istorija prasideda dar vaikystėje – nuo vakarų, kai kartu su seneliu klausydavo radijo pasakų.
„Nebūdavo nė vieno vakaro be radijo pasakos. Kartais senelis užmigdavo, bet aš vis tiek klausydavausi – man buvo svarbiausia kompanija, ne pabaiga,“ – šypsosi Kristina.
Radijo balsai ją lydėjo visą gyvenimą, o pirmasis žingsnis į eterį buvo tarsi atsitiktinumas. Mama paminėjo konkursą radijo diktorės vietai, o šalia buvęs bičiulis pasakė, kad pats eis dalyvauti.
„Sukilo visos moteriškos ambicijos, – juokiasi Kristina. – Pagalvojau: kaip čia jis eis, o aš ne?“
Tą dieną ji laimėjo konkursą ir pirmą kartą sėdo prie mikrofono – taip prasidėjo kelias, kuris tęsiasi iki šiol.
Žurnalistikos kelionė
Radijas tapo vartais į platesnį žurnalistikos pasaulį. Kristina vėliau dirbo žurnaluose „Psichologija Tau“, „Veidas“, portale 15min, tačiau sako, kad mikrofono šviesa visada viliojo labiau.
„Aš visada tikėjau, kad žodis turi galią – tiek parašytas, tiek ištartas. Bet radijuje viskas gyva, pulsuojanti, čia jautiesi tarsi širdyje miesto ritmo.“
Augalai, dailė ir gyvenimo papartėliai
Be radijo, Kristina turi ir kitų aistrų – kūrybą, dailę bei augalus. Ji pasakoja, kad net ir dabar jos balkone klesti žaliuojantis pasaulis.
„Kai negali nusipirkti meno kūrinio, gali jį susikurti. Taip gimė mano pirmasis nertas plėdas, o paskui – net maži plėdų namai,“ – švelniai prisimena ji.
Kristinos autorinė laida „Gyvenimo papartėliai“ – tarsi atspindys jos pačios pasaulėjautos. Ten kalbama apie gamtą, kūrybą ir žmones, kurie keičia miesto veidą.
Apie radijo magiją
„Kai įsijungia raudona lemputė – kelio atgal nėra, – sako Kristina. – Turi kalbėti. Bet tame ir slypi radijo magija – ji verčia būti čia ir dabar.“
Ji tiki, kad kiekvienas žmogus, kuris svajoja apie mikrofoną, gali pabandyti.
„Jeigu yra noras – yra ir galimybė. Kartais geriausias laikas pradėti yra šiandien. Atsisėsti, parašyti laišką, paskambinti. Taip atsiveria durys, apie kurias net nesvajojai.“
Gyvenimo režisierius – atsitiktinumas
Pokalbyje skamba ir netikėtas atradimas – pasirodo, Aurimas Ramonas dar prieš 25 metus buvo girdėjęs Kristiną eteryje, kai ji dalyvavo diktorės konkurse Panevėžyje.
„Gyvenimas pats geriausias režisierius, – šypsosi Kristina. – Juk pats to nesugalvotum – po tiek metų sėdėti priešais tą patį balsą.“
Laidos pabaigoje Kristina palieka žinutę visiems, kurie myli radiją:
„Tegul mūsų norai skamba garsiai ir drąsiai pildosi. Nuo to visi tampame turtingesni ir laimingesni.“
Šis „Labas, Vilniau!“ epizodas – ne tik apie radiją, bet ir apie gyvenimo ritmą, svajones, kurias verta garsiai ištarti, ir miestą, kuriame balsai jungia žmones. Tai šiltas, įkvepiantis pokalbis apie drąsą būti savimi, apie dovaną kalbėti su širdimi ir apie Vilnių, kuris kas rytą pasisveikina su šypsena.
