Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbino atlikėją Ievą Jokubaitytę, klausytojams geriau žinomą sceniniu vardu Ieva Joku. Pokalbyje ji pasakojo apie savo kelią į muziką, vaikystę Klaipėdoje, persikėlimą į Vilnių, kūrybos pradžią ir neseniai išleistą debiutinį kūrinį „Muzika groja“.

Iš Klaipėdos į Vilnių

Ieva Joku gimė ir augo Klaipėdoje, kur praleido aštuoniolika metų. Pokalbyje ji prisiminė pajūrio miestą, jūrą ir savitą Klaipėdos atmosferą, kuri, pasak vedėjo, jaučiama ir pačios atlikėjos laikysenoje – laisvume, šviesoje ir neskubėjime.

Atlikėja pasakojo, kad Vilnius jos gyvenime tapo nauju etapu. Atvykusi čia studijuoti, ji pradėjo aiškiau jausti norą ne tik dainuoti, bet ir kurti savo muziką. Miestas jai tapo erdve, kurioje atsirado daugiau galimybių, įkvėpimo ir žmonių, paskatinusių imtis to, apie ką svajojo nuo vaikystės.

„Atvykus čia į Vilnių, man viskas čia taip nauja ir žmonės inspiruoja, ir daug veiklų, ir atrodo daug galimybių tu čia gali įgyvendinti.“

Dainavimas nuo vaikystės

Muzika Ievos gyvenime atsirado labai anksti. Ji prisiminė, kad dar būdama maža dainuodavo autobuse važiuodama iš Klaipėdos į Palangą, o aplinkiniai į tai reaguodavo su šypsena. Vis dėlto ilgą laiką jos kasdienybėje svarbesnę vietą užėmė sportas – ji lankė sportinę aerobinę gimnastiką.

Nors šeimoje nebuvo profesionalių muzikantų, dainavimas, rašymas ir kūryba visada ėjo šalia. Kaip pati Ieva pasakojo, tai buvo ta veikla, kurią ji darydavo sau – užsidariusi kambaryje, klausydamasi savęs ir ieškodama būdo išreikšti tai, kas viduje.

„Tas dainavimas ir tas kažkoks kūrimas, rašymas visada ėjo iš paskos.“

Drąsa parašyti pirmą žinutę

Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – Ievos kelias nuo noro kurti iki pirmųjų realių žingsnių. Atlikėja pasakojo, kad pradžioje lankė dainavimo pamokas, tačiau greitai suprato, jog vien atlikti kitų kūrinius jai neužtenka. Ji norėjo rašyti, kurti savą skambesį ir dainuoti savo pačios dainas.

Pirmasis žingsnis buvo paprastas, bet tuo metu atrodė labai drąsus – parašyti prodiuseriui. Ieva prisiminė pokalbį su drauge, kuri jai pasakė: tiesiog imk ir parašyk. Šis patarimas tapo svarbiu lūžiu, nes po jo prasidėjo pirmieji kūrybiniai darbai.

„Aš norėjau rašyti, aš norėjau, kad muzika skambėtų taip, kaip aš noriu skambėti, ir noriu atlikti savo kurtas dainas.“

„Tuo metu tiek daug klausimų, kaip čia daryti, kaip elgtis, bet just do it.“

„Muzika groja“ – daina apie pasirinkimus

Laidoje pristatytas kūrinys „Muzika groja“ tapo vienu pagrindinių pokalbio centrų. Ieva pasakojo, kad dainą kūrė kartu su Kasparu Borisu, su kuriuo jau kurį laiką dirba prie savo muzikos. Iki šiol jos kūryboje buvo daugiau lėtesnių, liūdnesnių ir gilesnių dainų, todėl šį kartą atlikėja norėjo įnešti daugiau šviesos, judesio ir džiaugsmo.

„Muzika groja“ gimė kaip lengvesnė, vasariška, šokti kviečianti daina. Tačiau jos tekstas nėra vien tik apie linksmybę. Ieva pasakojo, kad kūrinys kalba apie pasirinkimus, kuriuos kiekvienas žmogus daro kasdien, apie sprendimus, vedančius svajonių link, ir apie džiaugsmą, kai tos svajonės pildosi.

„Tekstas yra apie pasirinkimus gyvenimo, kad kiekvienas iš mūsų mes kažką renkamės.“

„Kai įsipildo svajonės, norisi šokti ir dainuoti, linksmintis ir būti su draugais.“

Kūrybinis procesas ir kasdienis darbas

Pokalbyje Ieva atvirai kalbėjo ir apie tai, kaip gimsta jos kūriniai. Ji pasakojo, kad stengiasi rašyti kasdien, nors ne visada tam užtenka laiko ar įkvėpimo. Kūryba jai prasideda nuo lapo, tušinuko ir teksto žodžių, vėliau ji sėda prie kompiuterio, ieško garsų, dėlioja melodijos kryptį, o tada su demo versija keliauja pas Kasparą Borisą.

Atlikėja neslepia, kad muzikos kūrimo srityje dar mokosi ir ieško savo kelio, tačiau būtent praktika, klausa ir intuicija jai padeda judėti pirmyn. Jai svarbu ne tik profesionalumas, bet ir jausmas – kad daina skambėtų taip, kaip ji pati ją girdi.

„Tiesiog pasiimu lapą, tušinuką, rašau teksto žodžius, tuomet sėdu prie kompiuterio, ieškau įvairiausių sample, susidėlioju kažkokią demo versiją ir ateinu pas Kasparą.“

Socialiniai tinklai ir savęs pristatymas

Kadangi Ieva dirba su marketingu, socialinių tinklų ir savęs viešinimo tema jai yra artima, tačiau pokalbyje ji pripažino, kad kalbant apie savo kūrybą viskas tampa sudėtingiau. Kai pristatai ne kliento, o savo pačios darbą, atsiranda daugiau savikritikos, abejonių ir atsakomybės.

Atlikėja aktyviai naudoja „TikTok“ ir „Instagram“, kur dalijasi ne tik muzika, bet ir lengvais, žaismingais vaizdo įrašais su draugais. Jai svarbu nepergalvoti kiekvieno žingsnio ir leisti turiniui gimti natūraliai – iš geros nuotaikos, bendrystės ir noro pasidalinti savo muzika.

„Kai darai savo, viskas, man atrodo, daug sudėtingiau.“

„Tai nėra apgalvota, o labiau toksai – kaip tu jauti, taip ir nusifilmuoji, įkeli ir paleidi.“

Pirmoji scena ir savos dainos

Kalbėdama apie koncertinę patirtį, Ieva prisiminė pirmą nedidelį pasirodymą, kuriame turėjo galimybę atlikti savo kūrybos dainas. Jai tai buvo ypač svarbu, nes jauni atlikėjai dažnai kviečiami dainuoti koverius, o galimybė pristatyti savą muziką tampa reikšmingu įvertinimu.

Ateityje Ieva norėtų daugiau koncertuoti, tačiau neskuba į didžiąsias scenas. Jai artimesni kameriniai, vizualiai išpildyti koncertai, kuriuose būtų galima sukurti jaukią atmosferą ir artimą ryšį su klausytojais.

„Faktas, galvojant apie ateitį, tai noriu koncertų turėti, bet pradžiai norėčiau tiesiog mėgautis tuo procesu.“

Įkvėpimai ir lietuviška muzika

Kalbėdama apie muzikinius įkvėpimus, Ieva išskyrė lietuvių atlikėjas Moniką Liu ir Jessica Shy. Jai svarbi elegancija, tekstai, muzikos ir žodžių dermė, taip pat tai, kaip atlikėjos kuria savitą atmosferą. Ieva pripažino, kad šiuo metu dar yra savęs paieškų ir eksperimentavimo etape, todėl jos muzikinis kelias dar tik formuojasi.

Pokalbyje nuskambėjo ir mintis, kad šiandien lietuviška muzika yra kokybiška, įvairi ir verta dėmesio. Ieva save vadina lietuviškos muzikos klausytoja, o tai atsispindi ir jos pačios kūrybiniame jautrume.

„Dar pati ieškau, dar kuriu, dar bandau.“

Ateities planai – kurti, ilsėtis ir neskubėti

Šią vasarą Ieva nori būti kūrybiniame procese, bet kartu leisti sau ir pailsėti. Ji kalbėjo apie norą kurti daugiau šviesių, vasariškų dainų, eksperimentuoti su skambesiu ir palaipsniui ruoštis koncertams. Jos požiūris į ateitį ramus ir brandus – svarbiausia ne skubėti pasiekti galutinį tikslą, o mėgautis pačiu procesu.

Atlikėja įsivaizduoja koncertus atvirose erdvėse, kur būtų architektūros, gamtos, medžių, šviesos. Žiemą jai įdomi ir teatro erdvė, kur muzika galėtų įgauti kitokią, konceptualesnę formą.

„Noriu kūrybiniame procese būti, bet leisti sau ir pailsėti.“

„Kol kas aš tuo procesu labai noriu pasimėgauti.“

Muzika, kuri pirmiausia turi būti tikra

Pokalbio pabaigoje Ieva kalbėjo apie santykį su klausytojų vertinimu. Ji pripažino, kad ne visada drąsu dalintis kūryba, nes gali sulaukti kritikos, tačiau jai svarbiausia – pačiai tikėti tuo, ką sukūrė. Jeigu daina jai skamba gražiai ir yra tikra, ji leidžia jai keliauti pas klausytojus.

Tai pokalbis apie jauną atlikėją, kuri dar tik pradeda savo kelią, tačiau jau turi aiškų vidinį kompasą: kurti nuoširdžiai, neskubėti, mokytis, ieškoti ir drąsiai būti savimi. Ieva Joku į VILNIUS FM eterį atsinešė daug šviesos, lengvumo ir tikėjimo, kad muzika gali gimti iš paprasto sprendimo – tiesiog pradėti.

„Jeigu aš jau sukūriau ją ir parašiau tekstą, ir man jinai gražiai skamba, tai manau, svarbiausia, kad man jinai patinka.“