„Labas, Vilniau!“ studijoje viešėjo rašytojas ir storytelleris Gintaras Ignatavičius, su vedėju Timūru Augucevičiumi kalbėjęsis apie storytellingą, story sellingą ir istorijų pasakojimą. Pokalbyje aptarta, kaip istorijos versle padeda kurti ryšį, pasitikėjimą ir perteikti žmogui kuriamą vertę, kodėl istorijų galia slypi ne tik jų struktūroje, bet ir autentiškume, asmeninėje patirtyje bei gebėjime klausytis. Gintaras Ignatavičius taip pat pasakojo apie Parduodančių istorijų klubą, savo kelią kaip istorijų pardavėjo ir istorijų pasakojimo svarbą kasdieniame gyvenime.

Nuo istorijų pasakojimo iki story sellingo

Gintaras Ignatavičius pasakojo, kad jo kelias į storytellingą prasidėjo 2015 metais. Jis prisiminė konkrečią datą – kovo 13-ąją, penktadienį – ir kelionę iš Šiaulių į Kauną, kurios metu įvyko du automobilio įvykiai. Vėliau, ieškodamas atsakymų internete, jis atrado tyrimus apie istorijų poveikį žmogaus atminčiai ir pradėjo gilintis į istorijų pasakojimą.

Pasak Gintaro, ilgainiui jis suprato, kad istorijos gali būti pritaikomos ne tik bendravime, bet ir versle. Jis pradėjo tyrinėti, kaip pasakojimas gali padėti perteikti kuriamą vertę, o 2018 metais Lietuvoje pradėjo vartoti ir aktyviau skleisti „story selling“ sąvoką.

„Istorijų pasakojimas visų pirma yra apie ryšį“

Vieną svarbiausių pokalbio temų tapo žmogaus ir žmogaus ryšys. Gintaro teigimu, istorijos gali padėti sukurti pasitikėjimą, o šis savo ruožtu tampa pagrindu tolimesniam bendradarbiavimui.

„Istorijų pasakojimas yra apie ryšį su žmonėmis“, – pokalbyje sakė Gintaras.

Jis pabrėžė, kad net ir verslo aplinkoje nereikėtų pamiršti, jog už skirtingų verslo modelių ir procesų visada yra žmonės. Pasak jo, žmonės perka, žmonės parduoda, todėl santykis ir gebėjimas užmegzti ryšį išlieka svarbūs.

Gintaras istorijas mato kaip būdą parodyti klientui, kokią vertę kuri, kokį pažadą gali išpildyti ir kuo tavo patirtis gali būti naudinga kitam žmogui.

Autentiškumas svarbiau už išmoktus triukus

Pokalbyje taip pat buvo keliamas klausimas, ar gerai pasakoti istorijas galima išmokti, ar vis dėlto tam reikia tam tikro įgimto gebėjimo. Gintaras sako, kad istorijos struktūra yra svarbi, tačiau vien taisyklių neužtenka.

Jis savo praktikoje istorijos sėkmę susieja su trimis dalimis: struktūra, žmogaus vidumi ir kontekstu. Pasak jo, struktūra sudaro dalį istorijos pagrindo, tačiau didelę reikšmę turi žmogaus patirtis, išmintis, klaidos ir tai, kas jame yra žmogiška.

„60 procentų istorijos sėkmės, to ryšio, to natūralumo, to susijungimo su žmogumi sukuria žmogaus vidus, jo išmintis, jo patirtis, jo gyvenime išmoktos ir neišmoktos pamokos, jo kvailystės, jo klaidos, tai yra tas, kas žmogiška“, – pasakojo Gintaras.

Jo nuomone, žmonių nereikia paversti taisyklių vykdytojais. Pirmiausia svarbu padrąsinti juos kalbėti apie savo patirtis.

„Nereikia žmonių mokyti pasakoti istoriją, jie turi, tiktai reikia juos padrąsinti“, – sakė pašnekovas.

Parduodantis pasakojimas prasideda nuo klausymosi

Dar viena svarbi pokalbio tema – gebėjimas klausytis. Gintaras pasakojo apie Parduodančių istorijų klubo atsiradimą ir tai, kaip pandemijos metu susiformavusi pauzė tapo galimybe pradėti naują veiklos etapą.

Jo požiūriu, geras pardavėjas neturėtų užgožti kliento savo pasakojimu. Priešingai – istorija gali padėti sukurti erdvę pokalbiui, kuriame svarbu išgirsti kitą žmogų.

„Pauzė, klausymasis tai yra, sakyčiau, bazė, nuo ko viskas prasideda“, – pabrėžė Gintaras.

Jis pasakojo, kad mokydamiesi žmonės turi ne tik pasakoti savo istorijas, bet ir stebėti, kaip į jas reaguoja auditorija. Praktika leidžia istoriją geriau pajusti, atrasti svarbias detales ir natūraliai išmokti naudoti pauzes.

Istorijų meistrystė ateina su praktika

Gintaras neslepia, kad istorijų pasakojimas nėra vienkartinis įgūdis. Jo teigimu, meistrystei reikia laiko ir nuolatinės praktikos. Parduodančių istorijų klube mokymosi procesas trunka dešimt mėnesių, o istorijų pasakojimo įgūdžiai ugdomi tiek klausantis kitų, tiek aktyviai pasakojant pačiam.

Pašnekovas pabrėžė, kad tą pačią istoriją verta papasakoti ne vieną kartą. Kiekvienas naujas pasakojimas leidžia geriau pajusti istorijos ritmą, atrasti naujų detalių ir suprasti, kur verta sustoti.

Istorija, pasak jo, gali ne tik padėti parduoti, bet ir suteikti žmogui pasitikėjimo, padrąsinti jį veikti bei žengti pirmą žingsnį.

Šeima – istorijų lopšys

Pokalbyje netrūko ir asmeninių Gintaro istorijų. Jis pasakojo apie savo tris vaikus, apie tai, ko pats iš jų išmoko, ir apie šeimos tradicijas, kuriančias prisiminimus.

Pašnekovas sakė, kad iš vaikų mokosi kantrybės ir drąsos, o šeimą vadino istorijų lopšiu. Jis prisiminė šeimos tradiciją, kai kiekvienai kartai buvo sodinamas medis, taip įprasminant šeimos istoriją.

Gintaro teigimu, vaikams svarbu ne tik perduoti pamokas, bet ir sukurti istorijas, kurias jie galėtų prisiminti. Viena tokių istorijų tapo kelionė į Italiją dukros 13-ojo gimtadienio proga.

„Netobulas“ žmogus ir drąsa būti savimi

Kalbėdamas apie savo profesinį kelią, Gintaras taip pat prisiminė asmenines baimes ir pastangas jas įveikti. Jis pasakojo, kad viena svarbiausių jo pamokų buvo gebėjimas priimti netobulumą.

Pirmoji jo knyga „Netobolo herojaus legenda“ gimė iš noro padrąsinti žmones užrašyti savo asmenines istorijas. Pasak Gintaro, būtent asmeninės istorijos dažnai yra įdomiausios, nes jose slypi žmogaus patirtis ir tai, kuo jis gali pasidalyti su kitais.

„Lipau per save, natūralu, kaip ir visur, kaip ir bet ką darydamas, lipi per save, kiek savęs gali atverti, kiek gali savęs parodyti, negalvojant apie tai, kad aš čia būtinai turiu parodyti va tai, ne, ieškoti natūralumo savyje“, – apie savo kelią pasakojo jis.

Istorija kaip tiltas tarp kartų

Pokalbio pabaigoje Gintaras kalbėjo apie skirtingų kartų santykį. Jo teigimu, jaunesni žmonės iš vyresniųjų gali mokytis vidinės ramybės ir disciplinos, o vyresnioji karta iš jaunesniųjų – drąsos ir technologinio išprusimo.

Tačiau svarbiausia, pasak jo, yra ne konkuruoti, o vieniems kitus papildyti.

„Štai tas istorijų pasakojimas, aš jį matau kaip tiltą tarp kartų“, – sakė Gintaras.

Jo mintis paprasta: kiekviena karta turi savo patirtį, o istorijos leidžia ta patirtimi pasidalyti. Tai, kas kažkada padėjo žmonėms išgyventi ir perduoti žinias, šiandien gali padėti kurti ryšį su klientais, kolegomis, auditorija ir aplinkiniais.

Rugsėjo 23-ioji – „Story Selling Day 2026“

Pokalbio metu Gintaras taip pat pakvietė į rugsėjo 23 dieną Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyksiančią „Story Selling Day 2026“ dieną. Renginyje numatytas bendruomenės susitikimas, pasakotojų istorijos, pranešimai ir praktinės patirtys. Pašnekovas taip pat pristatė specialiai renginiui sukurtą trumpametražį filmą „Istorijų pardavėjas žaliu kostiumu“.

Gintarui šis renginys turi ir simbolinę reikšmę. Jis sieja jį su Martyno Mažvydo katekizmu, kurį kadaise gavo dovanų, ir pirmojo žingsnio idėja. Jo teigimu, būtent istorijos leidžia įprasminti patirtis, sustoti, pažvelgti atgal ir suprasti, kokie momentai tapo svarbiais gyvenimo ženklais.