Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Ignas Smilgevičius kalbina dainininką, pedagogą, dainavimo studijos „RėkNeRėk“ įkūrėją ir Dubingių muzikos festivalio meno vadovą Eimantą Bešėną. Pokalbyje – pasakojimas apie dešimtmetį gyvuojantį festivalį, muzikanto kelią, darbą scenoje, jaunųjų atlikėjų ugdymą ir kultūros reikšmę Lietuvos regionams.

Eimantas Bešėnas dalijasi mintimis apie tai, kuo Dubingiai išsiskiria Lietuvos kultūriniame žemėlapyje, kaip kuriama profesionali festivalio programa ir kodėl kultūros renginys neturėtų apsiriboti vien pramoga. Laidoje taip pat kalbama apie muzikanto profesijos iššūkius, talento ir atkaklaus darbo santykį bei pagarbą skirtingiems muzikos žanrams.

Dubingiai – istorijos, gamtos ir muzikos susitikimo vieta

Dubingių muzikos festivalis jau dešimt metų kviečia profesionaliąją muziką atrasti išskirtinėje Lietuvos vietoje. Pasak Eimanto Bešėno, festivalio tapatybė neatsiejama nuo paties Dubingių krašto – jo istorijos, gamtos, Radvilų palikimo ir ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero.

Dubingiai yra lengvai pasiekiami iš skirtingų Lietuvos miestų, todėl čia atvykstantys žmonės gali suderinti poilsį gamtoje, krašto pažinimą ir profesionaliosios kultūros patirtis. Viena svarbiausių festivalio idėjų – paskatinti žmones į Dubingius atvykti ne tik kaip turistus, bet ir kaip kultūros renginių lankytojus.

„Dubingiai yra istorinis Lietuvos kraštas. Norėjosi pritraukti žmogų, kuris atvyktų ne tik paturistauti savaitgalį, bet kartu pasiimtų ir kažką labai svarbaus – kultūrinį renginį.“

Festivalio idėją prieš dešimtmetį pradėjo įgyvendinti mecenatė ir filantropė Aurelija Rusteikienė kartu su televizijos prodiuseriu Gediminu Jauniumi. Eimantas Bešėnas prie festivalio komandos prisijungė vėliau ir jau penktus metus yra atsakingas už jo meninę kryptį.

Profesionalumas ir emocija – svarbiausi festivalio programos principai

Lietuvoje kasmet vyksta daugybė muzikos festivalių, todėl, pasak Eimanto Bešėno, svarbu ne tik pasiūlyti išskirtinę programą, bet ir išlaikyti aukštą profesionalumo kartelę. Rinkdamas atlikėjus meno vadovas siekia, kad klausytojai patirtų stiprias emocijas, tačiau kartu išgirstų profesionaliai atliekamą muziką.

„Žmonės nori, kad atvykę į koncertą patirtų ne tik emocinį katarsį, kad būtų paliesti atlikėjų ir muzikos, bet visų pirma, kad tai būtų profesionalu.“

Festivalio programa kasmet formuojama atsižvelgiant į naują temą. Ankstesniais metais daug dėmesio skirta Radvilų istorijai, Dubingių krašto tapatybei ir Šv. Jurgio bažnyčios konsekracijai. Šių metų festivalio programą vienija vokalinė muzika – kiekviename koncerte svarbiausias vaidmuo tenka žmogaus balsui.

Festivalį pradėjo Jurga Šeduikytė, o pats Eimantas Bešėnas kartu su gitaristu Robertu Semeniuku pristatė koncertinę programą „Širdies balados“, kurioje skambėjo žinomos pasaulio melodijos ir paties atlikėjo kūryba. Festivalio programoje taip pat numatyti Monikos Marijos ir operos solisto Kosto Smorigino koncertai.

Istorinė aplinka tampa festivalio dalimi

Dubingių muzikos festivalio koncertai vyksta naujojoje Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje. Ši erdvė leidžia pristatyti skirtingų žanrų muziką ir tampa svarbia festivalio atmosferos dalimi. Tačiau ateityje koncertų vietų gali atsirasti ir daugiau.

Dubingių bendruomenė puoselėja idėją atkurti Radvilų pilį ant Dubingių piliakalnio. Eimantas Bešėnas tikisi, kad ateityje atstatyta pilis galėtų tapti ne tik svarbiu istoriniu objektu, bet ir nauja kultūros renginių erdve.

„Labai tikiuosi, kad po penkerių metų susitiksime ne tik Dubingių naujojoje bažnyčioje, bet ir naujoje, jau atstatytoje Radvilų pilyje.“

Pasak pašnekovo, kultūros renginiai gali padėti atkreipti visuomenės dėmesį į istorinį paveldą ir paskatinti kalbėti apie tai, ką norime išsaugoti ateities kartoms.

Festivalio meno vadovas – ir kūrėjas, ir organizatorius

Festivalio meno vadovo darbas neapsiriboja atlikėjų paieška ar koncertų programos sudarymu. Eimantui Bešėnui tenka prisidėti prie daugybės skirtingų procesų – nuo kūrybinių sprendimų ir renginių vedimo iki kasdienių organizacinių darbų.

„Kartais pabūnu ir valytoju, ir bilietuotoju, ir net pats pravedu koncertus. Šiame darbe turi būti pakankamai plačiai mąstantis.“

Pasak pašnekovo, organizuojant festivalį svarbu gebėti prisitaikyti prie skirtingų situacijų ir matyti ne tik savo atsakomybės sritį, bet ir bendrą renginio visumą. Nors aiškus pareigų pasiskirstymas padeda užtikrinti darbo kokybę, kultūros renginiuose dažnai tenka imtis įvairių užduočių.

Kultūros renginiai turi nešti daugiau nei pramogą

Eimanto Bešėno teigimu, festivalis nėra tik koncertų ciklas ar savaitgalio pramoga. Kultūros renginiai gali padėti saugoti istorinę atmintį, stiprinti vietos bendruomenę ir kurti ilgalaikę vertę.

Dubingių muzikos festivalis nėra komercinis renginys, todėl jo tikslas – ne tik pritraukti kuo daugiau lankytojų, bet ir skleisti žinią apie krašto istoriją, kultūrą bei ateities iniciatyvas. Festivalio programoje atsispindi Radvilų paveldas, Dubingių istorinė reikšmė ir bendruomenės siekis atkurti pilį.

„Turime mąstyti apie tai, kas mūsų laukia ateityje ir ką turime perduoti ateities kartoms. Tai, ką kuriame šią akimirką, taps mūsų istoriniu palikimu.“

Pašnekovas pabrėžia, kad prasmingas kultūros renginys turi turėti aiškią žinutę – atsakyti į klausimus, kodėl jis vyksta, kokią vertę kuria ir ką paliks ateities kartoms.

Nuo vaikystės dainų iki profesionalios scenos

Eimanto Bešėno muzikinis kelias prasidėjo vaikystėje. Dar būdamas vaikas jis dainuodavo šeimos šventėse ir įvairiuose susibūrimuose. Jo muzikinius gebėjimus pastebėjo pedagogai, paskatinę rinktis profesionalų muzikinį ugdymą.

Vėliau sekė muzikos mokykla, dainavimo pamokos, konsultacijos su profesionaliais atlikėjais ir studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau, pasak pašnekovo, muziko profesija nesibaigia gavus aukštojo mokslo diplomą – norint išlikti kūrybos pasaulyje, būtina nuolat mokytis, tobulėti ir ieškoti savo kelio.

Muzikanto darbas reikalauja didelio atsidavimo, todėl kartais jis net prilyginamas tarnystei. Atlikėjas turi ne tik lavinti balsą ir sceninius gebėjimus, bet ir kurti savo muziką, ieškoti auditorijos bei nuolat įrodyti savo profesionalumą.

„RėkNeRėk“ – erdvė skirtingiems balsams ir muzikos žanrams

Kartu su žmona Eimantas Bešėnas įkūrė dainavimo studiją „RėkNeRėk“. Neįprastas pavadinimas gimė iš muzikantų tarpusavio pokalbių ir repeticijose dažnai girdimų pastabų – kartais dainininkui reikia daugiau garso bei emocijos, o kartais svarbu dainuoti subtiliau.

Studijoje nėra griežtos akademinės struktūros. Mokymo procesas pritaikomas prie kiekvieno žmogaus poreikių, gebėjimų ir tikslų. Vieni mokiniai dainavimą renkasi kaip hobį, kiti ruošiasi stojamiesiems egzaminams ar siekia profesionalios atlikėjo karjeros.

„Mūsų studijoje dirbantys žmonės yra patys dainininkai, stovintys scenoje. Galime patarti labai plačiu muzikinių žanrų aspektu.“

Studijos pedagogai dirba su skirtingais muzikos stiliais – nuo populiariosios ir roko muzikos iki miuziklų, operos bei akademinės kamerinės muzikos. Pasak Eimanto, svarbu ne tik išmokyti žmogų taisyklingai dainuoti, bet ir padėti jam pažinti savo balsą, atrasti pasitikėjimą bei išmokti valdyti kvėpavimą.

Kai atkaklus darbas tampa svarbesnis už talentą

Per daugelį pedagoginio darbo metų Eimantas Bešėnas matė ne vieną mokinį, kuris pasiekė daugiau, nei pats tikėjosi. Kai kurie žmonės pradėjo mokytis turėdami nedidelį balso diapazoną ar intonavimo sunkumų, tačiau per kelerius metus pradėjo kurti savo muziką, koncertuoti ir drąsiai lipti į sceną.

„Kartais didžiulis noras gali nustelbti net labai talentingą žmogų, kuris tingi.“

Pasak pedagogo, prigimtinis talentas gali tapti svarbiu pagrindu, tačiau be nuoseklaus darbo jo nepakanka. Tuo metu žmonės, turintys aiškų tikslą ir pasirengę daug dirbti, kartais pasiekia daugiau nei tie, kurie pasikliauja vien natūraliais gebėjimais.

Lietuvos muzikos bendruomenei reikia daugiau pagarbos

Kalbėdamas apie šiandienos Lietuvos muzikinę kultūrą, Eimantas Bešėnas pabrėžia pagarbos skirtingiems muzikos žanrams ir jų atlikėjams svarbą. Jo nuomone, akademinės, populiariosios, alternatyviosios ar kitų muzikos krypčių kūrėjai neturėtų konkuruoti vien dėl vietos rinkoje.

„Pabandykime visi sugyventi draugiškai, būti mažiau susireikšminę ir vieni kitiems linkėti daugiau džiaugsmo bei laimės.“

Pašnekovas pastebi, kad Lietuvos muzikos scena nuolat plečiasi. Atsiranda naujų atlikėjų, grupių ir muzikos krypčių, o klausytojai tampa atviresni skirtingiems žanrams. Todėl, jo teigimu, muzikos bendruomenei svarbu dažniau palaikyti vieniems kitus ir konstruktyviai vertinti kolegų kūrybą.

„Galbūt dažniau vieni kitiems paplekšnokime per petį, negu pasakykime karčią kritiką.“

Laidoje „Labas, Vilniau!“ – atviras pokalbis apie Dubingių muzikos festivalio istoriją ir ateitį, kultūros misiją, muzikanto profesijos realybę, pedagoginį darbą bei vertybes, padedančias augti tiek atlikėjui, tiek visai muzikos bendruomenei.