Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbasi su Arina Tara – renginių organizatore, turinio kūrėja ir ryškia socialinių tinklų asmenybe, kuri į pokalbį atsineša daug autentiškumo, humoro, savistabos ir Kuršėnų tarmės. Pokalbis prasideda nuo lengvos, gyvos rytinės nuotaikos, tačiau greitai išsiplečia į temas apie kilmę, miestą, kūrybą, socialinius tinklus, renginių užkulisius, draugystę ir poreikį išlikti savimi net tada, kai esi nuolat matoma viešumoje.

Kuršėnai, tarmė ir savas balsas

Arina gimė ir augo Kuršėnuose, o į laidą atėjo vos grįžusi iš gimtojo krašto, todėl jos tarmė, kaip pati sako, buvo dar labiau sustiprėjusi. Pokalbyje ji atvirai kalba, kad tarmės niekada nesigėdijo – priešingai, jai tai atrodo gražu, tikra ir dažnai tampa puikia pokalbio pradžia.

„Man visai gražu ir autentiška.“

Ji pasakoja, kad darbo aplinkoje kartais tekdavo pasirinkti labiau norminę kalbą, tačiau kasdienybėje stengiasi kalbėti taip, kaip jai natūralu. Tai tampa viena svarbiausių pokalbio gijų – autentiškumas čia nėra poza ar įvaizdis, o kasdienis pasirinkimas būti savimi.

Kelias į Vilnių ir socialinių tinklų pradžia

Prieš sugrįždama į Lietuvą Arina gyveno Londone, vėliau buvo Kuršėnuose ir Telšiuose, dirbo su jaunimu, prisidėjo prie Ukrainos centro veiklos, o Vilniuje įsiliejo į renginių organizavimo lauką. Socialiniuose tinkluose jos kelias prasidėjo jau sugrįžus į Lietuvą – pirmieji vaizdo įrašai gimė dar Kuršėnuose.

Arina pripažįsta, kad turinio kūrimas jai buvo susijęs su saviraiška, vidiniu išsilaisvinimu ir vienišumo mažinimu persikėlus į naują miestą. Socialiniai tinklai tapo erdve, kurioje galima rasti bendraminčių, pasitikrinti savo balsą ir kurti ryšį, bet kartu ji pabrėžia, kad svarbu nepamiršti ir tikros realybės už ekranų.

„Socialinė medija labai padėjo nesijausti vienišai.“

TikTok, Instagramas ir auditorijų skirtumai

Pokalbyje daug dėmesio skiriama TikTok ir Instagram platformų skirtumams. Arina pasakoja, kad ilgą laiką turinį daugiausia kėlė į TikTok, o Instagram aktyviau pradėjo naudoti tik pastaruoju metu. Jai įdomu stebėti, kaip skirtingai žmonės reaguoja į turinį, kokie įrašai įtraukia, kokie ne, ir kaip internetinė auditorija skiriasi nuo realaus bendravimo.

„Aš į tai žiūriu kaip į socialinį eksperimentą.“

Ji pastebi, kad TikTok auditorija dažnai yra laisvesnė ir labiau įsitraukianti, o Instagram vis dar turi daugiau poliruoto įvaizdžio lūkesčio. Arina taip pat atvirai kalba apie komentarus, kritiką ir tai, kad pradžioje teko perskaityti daug skaudžių reakcijų, tačiau ilgainiui tai užaugino atsparumą.

„Dabar mane įžeist būtų tikrai sunku.“

Renginių organizavimo užkulisiai

Nors Arina šiandien daug kam pirmiausia siejasi su turinio kūrimu, svarbi jos profesinės patirties dalis yra renginiai. Ji pasakoja dirbusi su asmeninėmis šventėmis, mados renginiais, sample sales formatu, technologijų įmonės renginiais, konferencijomis ir vakarėliais. Labiausiai jai sekėsi koordinavimas – gebėjimas numatyti problemas, suvaldyti situacijas ir pajusti žmonių energiją.

Tačiau ši sritis, pasak Arinos, reikalauja labai daug vidinių resursų. Renginių organizavimas nėra tik gražus rezultatas, matomas svečiams – tai nuolatinis planavimas, prisitaikymas, atsakomybė ir emocinis krūvis.

„Reikia numatyti dešimt žingsnių į priekį.“

Ji neslepia, kad po renginių dažnai jausdavosi visiškai išsikrovusi, todėl šiandien vis daugiau galvoja apie tai, kiek ir kaip nori būti šiame lauke.

Vilnius kaip balansas

Viena gražiausių pokalbio temų – Arinos santykis su Vilniumi ir Kuršėnais. Ji pasakoja, kad turi sodą Kuršėnuose, į kurį grįžta pailsėti, ravėti, pjauti žolės, pabūti tyloje ir prisiminti savo šaknis. Kita vertus, Vilnius jai yra miestas, kuriame telpa kūryba, žmonės, skoniai, stilius, judėjimas ir galimybės.

„Man Vilnius yra viduriukas tarp Kuršėnų ir Londono.“

Arina sako atradusi sau tinkamą balansą – žiemas leisti Vilniuje, o vasaromis grįžti į Kuršėnus. Šis santykis su dviem erdvėmis atskleidžia ir jos pačios asmenybės derinį: miesto energija jai reikalinga, bet ramybė, tyla ir žemės jausmas yra būtini tam, kad galėtų vėl būti su žmonėmis.

Draugystė su Rūta Ašvydyte ir kūrybinė bendrystė

Laidoje Arina pasakoja ir apie pažintį su Rūta Ašvydyte. Jų draugystė prasidėjo per TikTok, o tik vėliau peraugo į bendrus darbus ir viešą kūrybinį tandemą. Arina pabrėžia, kad tai nėra partnerystė iš reikalo – pirmiausia atsirado tikras ryšys, pasitikėjimas ir bendras supratimas.

„Labai rekomenduoju kurti su savo draugais.“

Ji kalba apie tai, kad individualiai dirbantiems kūrėjams dažnai trūksta bendrystės, su kuo būtų galima atvirai pasikalbėti apie darbus, atlygius, patirtis su prekių ženklais, kūrybinius sprendimus ir emocinį nuovargį. Draugystė su Rūta jai padeda ne tik dirbti, bet ir nesijausti vienai šiame kūrybiniame kelyje.

Autentiškumas ir darbo etika

Svarbi pokalbio dalis – darbo etika. Arina pasakoja, kad ją įkvepia žmonės, kurie ne tik atrodo sėkmingi, bet ir iš tikrųjų daug dirba. Kalbėdama apie Rūtą, ji pabrėžia pagarbą jos atsakomybei, pastangoms ir profesionalumui.

„Tai nėra kažkoks ‘jai pasisekė’. Žmogus dirba labai, labai, labai.“

Kartu Arina džiaugiasi, kad bendruose darbuose jai nereikia pamesti savęs ar tapti panašiai į kitą žmogų. Priešingai, ji jaučia, kad jos autentiškumas yra vertinamas, o kūryboje prašoma įdėti savęs, ne kopijuoti kitą.

„Man nebūtina savęs pamesti.“

Gyvenimas be griežto plano

Paklausta apie ateitį ir vasaros planus, Arina sako pastaraisiais metais stengiasi neplanuoti per daug toli į priekį. Ji renkasi stebėti, kaip viskas klostosi, ir leisti gyvenimui vesti ten, kur tuo metu atrodo teisinga.

„Žiūriu, kaip gaunas. Kaip gaunas dabar geriausiai, taip ir darau.“

Šis požiūris tampa svarbia pokalbio išvada – ne viską reikia sukontroliuoti, ne viską būtina suplanuoti, kartais svarbu leisti sau keistis, būti atvirai galimybėms ir išlaikyti ryšį su tuo, kas tikra.

Apie ką ši laida

Tai pokalbis apie kūrybą, kuri prasideda nuo drąsos būti savimi. Apie socialinius tinklus, kuriuose galima ir atsiskleisti, ir pavargti. Apie renginius, kurių užkulisiuose slypi daug nematomo darbo. Apie Vilnių, kuris gali būti tarpinė stotelė tarp didelio miesto ritmo ir mažo miesto ramybės. Ir apie Ariną Tarą – žmogų, kuris atvirai kalba apie savo kelią, santykį su žmonėmis, darbą, draugystę ir gyvenimą be per didelio noro viską iš anksto suplanuoti.