„Labas, Vilniau!“ laidoje vedėja Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė kviečia pažinti režisierę, prodiuserę, meno artistę ir vieną iš „Easy House“ kūrėjų Alginą Bedulskę – kūrėją, kuri šiandien jungia kino kalbą, skirtingus talentus, tarpdalykinį meną ir verslumo intuiciją. Pokalbis atveria jos vidinius pasaulius: nuo vaikystės svajonių iki nelengvų kūrybinių apsisprendimų, nuo pirmųjų bandymų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje iki savarankiškai susikurtos vietos kino ir reklamos industrijoje. Algina kalba jautriai, atvirai, su humoru ir išmintimi, kuri ateina tik iš patirčių gausos.

Kelias į sceną ir režisūrą – iš pradžių ne toks tiesus

Alginos vaikystėje scena buvo didžiausia svajonė. Ji pasakoja, kad nuo mažens lankė būrelius, vaidino, vedė renginius, dalyvavo konkursuose, o visas tapatumas ilgą laiką sukosi apie aktorę. Todėl net pasiūlymas pasvarstyti režisūros kelią iš pradžių ją įžeidė.

„Aš net įsižeidžiau – ne, tik aktorinės! Tiktai tai!“ – prisimena ji.

Tačiau likimas mėgsta paradoksus: stojamieji metai LMTA susiklostė taip, kad aktorinio pasirinkimas buvo ribotas, o režisūra – vienintelė reali kryptis, prie kurios artimiausiai galėjo prisiliesti.

Po ilgų dvejonių ji priėmė drąsų sprendimą: įstoti į kino režisūrą, nors ši sritis atrodė tolima. Ir būtent ši akimirka tapo pradžia tam keliui, kuris šiandien ją apibrėžia.

„Režisūra yra beribė. Supratau, kad tai mano kelias, o visi ankstesni gebėjimai mane tik formavo“ – sako kūrėja, prisimindama savo atradimo momentą.

Šiame etape paaiškėjo, kad jos stiprybė – gebėjimas matyti platesnį vaizdą, jungti skirtingus talentus ir valdyti kūrybos ritmą tarsi dirigentė. Būtent ši metafora jai artimiausia:

„Režisierius turi būti dirigentas. Jeigu sujungi žmones ir padiktuoji vieną ritmą, gali išgauti super max rezultatą“.

Darbo vieta, kurią teko susikurti pačiai

Nors studijos atvėrė duris į kino kalbą, praktinė realybė buvo kitokia. Algina neslepia – į reklamos, kino ir kūrybos industriją jaunai moteriai prasimušti nebuvo paprasta. Daug projektų buvo neprieinami, o galimybės – ribotos. Todėl ji pradėjo nuo mažų darbų, įgūdžių kaupimo, nuolatinio mokymosi ir savų pajamų šaltinių paieškų.

Lūžis įvyko tada, kai draugė Monika „ištempė“ ją į vieną reklamą – į aikštelę, kurioje Algina galėjo parodyti savo darbą. Pasak jos, tai buvo visiškai neplanuota, net šiek tiek „nelegali“ galimybė, tačiau būtent ji pakeitė viską. Po filmavimo ji sulaukė lemtingo skambučio: „Kas tu tokia? Ar nori daryti daugiau?“ Tas klausimas tapo jos karjeros raketiniu paleidimu.

Nuo to momento ji pradėjo formuoti savo komandą, įkūrė „Easy House“, tapo režisiere ir prodiusere, kuri šiandien ne tik dirba savo amatą, bet ir pati kuria darbo vietas kitiems. Tai istorija, kaip talentas, darbštumas ir ryžtas transformuoja likimą.

Klaida – ne bausmė, o kūrybinis įrankis

Didelę pokalbio dalį Algina skiria komandų ugdymui ir jaunųjų kūrėjų mentorystei. Jos vadovavimo filosofija paremta žmogiškumu ir erdve augimui.

„Mano tikslas – leisti jiems klysti. Kai tu klysti, tu mokaisi“ – pabrėžia ji.

Ji nebaikštoka pripažinti, kad kartais reikia „sušvelninti ranką“, bet tik tam, kad procesas būtų tvarus, o žmonės – saugūs. Jos komandoje gali augti ir tie, kurie ateina be didelės patirties, bet su nuoširdžiu noru mokytis.

Menas kaip veiksmas, o ne tik žiūrėjimo patirtis

Vienas stipriausių Alginos minčių polių – menininko atsakomybė pasauliui. Ji kalba, kad šiuolaikinė auditorija dažnai meną tik vartoja, bet nekonstruoja dialogo. Todėl, anot jos, menas turi peržengti pasyvumo ribas.

„Man atrodo, kad menas turi virsti veiksmu – protestu, judėjimu, darymu“.

Šios idėjos atsispindi jos projektuose. Algina dirba su temomis, susijusiomis su tvarumu, žmogaus santykiu su aplinka, gamtos apsauga. Kaip pati sako, ji dar nėra „atsisakiusi menininko lygmens“, kuriame svarbiausia – kalbėti apie tai, kas skauda. Todėl jos kūriniai neretai jungia komerciją, meną ir socialinį jautrumą.

Moterų auditorija – viena iš jautriausių kūrybinių temų

Algina dažnai kuria moterims. Ji atskleidžia, kad moterų žiūrėjimo būdas turi specifinę estetiką ir emocinę logiką.

„Pirma – vizuali, emocionali, pilna tekstūrų ir grožio. Jei eisi su pagarba, ji eis kartu su tavimi į kelionę“ – sako ji.

Todėl nenuostabu, kad jos darbai sulaukia tarptautinio dėmesio, o auditorija – lojali ir įsitraukusi. Ji džiaugiasi, kad gyvena laikotarpiu, kai moterų kalba kine ir mene tampa ne tik priimta, bet ir geidžiama.

Ryšys su gamta ir grįžimas į šaknis

Nors Algina yra tikra miesto kūrėja, jos identitetas vis dar glaudžiai susietas su Dzūkija ir gimtuoju Alokių kaimu. Ji juokauja apie grybavimo tradicijas, bet kartu atvirai kalba, kad gamta jai – ne nostalgija, o prasmės šaltinis.

„Kaip miškas gali nekalbėti? Mes esame jo dalis, tik pamiršome“.

Šis ryšys ne tik maitina kūrybą, bet ir įkvepia imtis aplinkosauginių projektų, kuriuose menas tampa pokyčio įrankiu.

Kūrybiniai darbai ir šiandienos veiklos

Šiuo metu Algina kuria didelės apimties performansą Lietuvos ūkininkų bendruomenei. Projekte dalyvauja daugiau nei 120 atlikėjų, o sceną pripildys šiuolaikinio šokio, etno motyvų, pučiamųjų orkestro, choro ir oro akrobatikos elementai. Tai didelės apimties kūrinys, kuris, jos akimis, apjungia viską, kas jai brangu – žmones, talentus, bendruomenę, meną ir idėją.

Tuo pačiu ji nepaleidžia ir kino aikštelių – „Easy House“ jau sukūrė beveik 20 filmų, daugelį jų režisavo pati. Tai intensyvus, nuolat judantis kūrybinis pasaulis, kuris, kaip ji sako, yra jos „natūrali būsena“.

Šilti linkėjimai vyrams – iš kūrėjos, kuri vertina žmogų pirmiausia

Kadangi pokalbis vyko Tarptautinės vyrų dienos metu, Algina pasidalijo jautria mintimi apie šiandienos vyrų vaidmenis.

„Ačiū jums, kad įsileidžiate emocijas ir empatiją ir leidžiate sau būti pirmiausia žmogumi“ – sako ji.

Tai kvietimas matyti vieni kitus giliau, su mažiau lūkesčių ir daugiau žmogiškumo.